Pirmadienį planuojamas VGT posėdis dėl dronų pajėgumų vystymo

AutoriusbnsFotobns

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda planuoja šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje.

Apie tai pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Prezidentas turbūt po kiekvieno susitikimo su gynybos pramonės atstovais – praėjusią savaitę turėjo susitikimą su dviem asociacijomis ir dronų gamintojais ta pačia tema ruošiantis pirmadienį vyksiančiam Valstybės gynimo tarybos posėdžiui – akcentuoja, kad privalome pagaliau finalizuoti Saugumo ir gynybos pramonės įstatymą, kuris atvers didesnes galimybes valstybės institucijoms bendradarbiauti tiek su atskiromis įmonėmis, tiek su pramone, tiek turėti visą ciklą programų nuo produktų sukūrimo iki jų palaikymo, gyvavimo ir panašiai“, – per LRT televizijos laidą „Lietuva kalba“ sakė patarėjas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar sausį domėjosi, kaip Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė planuoja vystyti dronų pajėgumą. Pasak komiteto pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

Seimo komitetas tąkart VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai. Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti koncepciją šiuo klausimu.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasario pradžioje yra sakęs, kad jo nuomone, kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, jog dronų plėtra yra labai svarbi gynybos strategijos dalis. Jis minėjo, kad siūlys tą klausimą aptarti VGT.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Krašto apsaugos ministerija perka dronų už 36 mln. eurų

confident-noyce

„Blue/Yellow“ kartu su D. Grybauskaite pradėjo lietuviškų dronų akciją Ukrainai

confident-noyce

Kariuomenė tikisi per kelerius metus pramokti valdyti FPV dronus „kamikadzes“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau