16.5 C
Panevėžys
Šeštadienis, 31 liepos, 2021

Virškinimo sutrikimai gali baigtis net reanimacijoje

Kaip rodo statistika, lietuviai yra bene daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta Europoje, todėl ir kepenų bei kasos pažeidimų atvejų sparčiai daugėja.

Sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos atvejis, kuomet pacientui besiskundžiant virškinimo sutrikimais buvo diagnozuotas kasos uždegimas (pankreatitas), parodo, kokie pavojingi gali būti virškinimo sutrikimai. Dėl galimų komplikacijų ir sunkios būklės ministrą medikai perkėlė į Santariškių klinikų  Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė tikina, kad įvairius virškinimo sutrikimus sukelia ne tik per riebus keptas maistas, bet ir alkoholis. Pasak gydytojos, ūmų pankreatitą gali sukelti ir kitos ligos, tokios kaip akmenligė ar autoimuniniai susirgimai, tačiau dažniausia ūmaus kasos uždegimo priežastis vyrams – pernelyg didelis suvartoto alkoholio kiekis.

Kaip rodo statistika, lietuviai yra bene daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta Europoje, todėl ir kepenų bei kasos pažeidimų atvejų sparčiai daugėja. Atlikus kepenų ir kasos funkcijos kraujo tyrimus kas antram besikreipiančiam dėl virškinimo problemų nustatomi kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai. Apie virškinimo sutrikimų pavojų ir diagnostiką plačiau kalbamės su laboratorinės medicinos gydytoja D. Babenskiene.

– Lietuviai yra bene daugiausiai gerianti tauta visoje Europos Sąjungoje. Sakykite, koks yra alkoholio poveikis visai žmogaus virškinimo sistemai?

– Apmaudu, kai alkoholio vartojimas net ir ribojant prieinamumą išlieka didelis. Skaidant alkoholį yra išskiriami tam tikri toksinai, kurie žaloja visą organizmą, t. y. organizme kaupiami toksinai, kurie neleidžia atlikti tam tikrų funkcijų, stabdo  biochemines reakcijas.

Bet buvo atliktas bandymas – gatvėje stabdomi žmonės ir į echoskopą panašiu aparatu matuojamas kepenų tankis. Jeigu kepenys riebėja, perauga jungiamuoju audiniu, jų tankis didėja, vadinasi yra tam tikri indikatoriai, pagal kuriuos vertinama ar negresia kepenų cirozė. Aukščiausia kepenų cirozės rizika buvo vertinama 10 balų.

Tyrimo metu buvo sustabdyta žmonių, kurie alkoholį vartojo kasdien, bet jų kūno masės indeksas (KMI) buvo artimas normai. Jų kepenų tankis siekė apie 3-4 balus. Tie, kurie alkoholį vartodavo tiktai savaitgaliais, jų rezultatai  taip pat siekė apie 3 balus. Vadinasi, jie kepenis truputį „pakankina“, bet paskui duoda atsigauti. Buvo įdomu, kad žmogus, kurio kūno masės indeksas (KMI) labai aukštas, t. y. nutukęs žmogus, jo kepenų tankis siekė 8 balus. Tai reiškia, kad riebus maistas kepenims ir virškinamajam traktui daro didesnę žalą, negu saikingai vartojamas alkoholis.

– Tai maistas yra daugelio ligų priežastis?

– Tobulėjant technikai, kai žmones pakeitė robotai, žmogaus fizinis darbas ir aktyvumas mažėja, o maisto pramonėje gaminamas maistas priešingai – riebėja ir saldėja, o to reikėtų mažiau. Daug kartų perdirbtas, su konservantais ir cukrumi maistas tampa siaubingas. Taip maisto produktai yra atitolinami nuo mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Virškinimo traktui, tokį maistą vis sunkiau suvirškinti.

Dėl „juodųjų“ maisto pramonės technologijų maistas yra daug kaloringesnis, vartojama daugiau prieskonių, todėl norime daugiau ir dažniau valgyti. Mažėjant fiziniam aktyvumui, o maistui turint daugiau kalorijų ir energijos, žmonės pradeda tukti.

Prisiminkime mūsų prosenelius – jie daug dirbo, valgė riebų maistą, bet jis buvo natūralus, mums artimas. Pagalvokime apie saldumynus, mūsų protėviai juos valgydavo tik per šventes, o mes galime valgyti kada norim, kiek norim ir kokių tiktai norime. Taigi, maistas dažnai būna ne draugas, o iš tikrųjų sutrikdo mūsų organizmo veiklą.

gyd.Dangira_Babenskiene
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė tikina, kad įvairius virškinimo sutrikimus sukelia ne tik per riebus keptas maistas, bet ir alkoholis.

– Ar virškinamojo trakto ligos yra dažnos?

– Kiekvienas gyventojas yra pajutęs tam tikrų virškinimo trakto sutrikimų ir trumpų negalavimų apsinuodijus. Kas dešimtas žmogus serga virškinamojo trakto ligomis, rodo statistika. Tačiau ne visi žino, kad serga. Kiti bendrinius simptomus, tokius kaip dažnas nuovargis, apetito sutrikimai, nemiga, sumažėjęs darbingumas susieja su nuovargiu  darbe: „persidirbau, bus atostogos, pailsėsiu, šitie simptomai praeis“. Tačiau tai jau gali būti virškinamojo trakto ligos simptomai. Jeigu organizmas nepasisavina reikalingų medžiagų, vystosi mažakraujystė, stokojame vitaminų. Tai grandininė reakcija – visos cheminės reakcijos išsibalansuoja ir žmogus gali susirgti visai su virškinimu nesusijusiomis ligomis.

– Kokie simptomai labiausiai atspindi virškinimo ligas?

– Pavalgius mes iš karto pajuntame specifinius simptomus – skausmą skrandžio duobutėje arba epigastriume. Gali būti pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėję viduriai, rūgšties jutimas gerklėje, taip pat gali kamuoti bendriniai simptomai – nuovargis, sumažėjęs darbingumas. Kai pajuntame skausmą būdingą šitoms ligoms, tuomet kreipiamės į gydytojus ir ieškome priežasties. Deja, pajutus bendrinius simptomus žmonės neateina, jie bando pralaukti, pailsėti, tačiau noriu pastebėti, jeigu tai tęsiasi ne dieną, ne dvi, būtina kreiptis į gydytojus ir vis tik ieškoti negalavimų priežasties.

– Kokios yra dažniausios ir pačios pavojingiausios virškinimo sistemos ligos ?

– Atlikdami kraujo tyrimus laboratorijose pastebime, kad labai dažni kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai, žarnyno ligos, t. y. opaligės, ir skrandžio ligos. Žmonės dažnai šias ligas užmaskuoja įvairiais papildais, medikamentais, virškinimą gerinančiais preparatais, tiesiog laukdami: „pavalgiau, man dabar blogai, išgėriau piliulę, šiuo metu suvirškino ir iki kito karto gerai“. Taip nereikėtų piktnaudžiauti, kad ir tą pačią opaligę – gydant galima išgydyti, tačiau delsiant opos perforuoja, pratrūksta ir atsiranda sudėtingos komplikacijos. Opa gali suvešėti, t. y. išsivystyti vėžys, o mes vėžinio susirgimo, nei skrandžio, nei kepenų, nejausime iki tam tikrų stadijų. Pažengusią ligą atrasime, kai vėžinės ląstelės peraugs ar atsiras metastazės į kitus organus. Taigi, nereiktų laukti ir geriau kuo anksčiau išsitirti.

– Vadinasi, virškinimo sistemos ligos yra tokios pat pavojingos kaip ir širdies-kraujagyslių ar tos pačios onkologinės ligos? Ar vis tik jų yra mažiau?

– Insultas, infarktas yra ūmus susirgimas, todėl tai gali būti staigi mirtis, kai sustoja širdis ar įvyksta labai platus infarktas. Virškinimo ligų atveju, mes turime daugiau laiko susigaudyti, pasitikrinti ir pasižiūrėti ar nėra tos, ar kitos ligos. Jeigu žmogus kreipiasi laiku, virškinimo ligas „pagauname“, bet būna ir labai uždelstų atvejų, kada padėti sunku. Taip pat pasitaiko itin ūmūs atvejai, kai liga vystosi žaibiškai.

– Jūs esate laboratorinės medicinos gydytoja. Nuo kokių tyrimų reikėtų pradėti aiškintis virškinimo sutrikimus?

– Pakitimai kraujyje gali atsirasti, nors jaučiamės visiškai gerai, todėl pasitikrinti sveikatą reikia profilaktiškai, kai jaučiamės gerai ir nėra jokių simptomų. Virškinimo sistema taip pat ne išimtis. Šeimos gydytojas ar kitas medikas turėtų paklausti ir apžiūrėti pacientą, bet tai yra subjektyvu. Pacientas ne visada išsakys skundą, ne visada tiksliai nurodys ką skauda. Tai yra pradinė informacija, ji būtina, bet nėra visiškai aiški ir tiksli.

Kraujo tyrimai yra objektyvi informacija. Tyrimai atliekami robotais, analizatoriais, todėl rezultatų neiškreipsi ir juos vertinsi taip, kaip yra. Elementarūs kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, kuris gali parodyti ar nėra anemijos, uždegimo. Taip pat laboratorijoje galime ištirti kepenų fermentus ir kasos funkciją, nustatyti hepatitus B ir C, kurie 20-30 metų yra visiškai nebylūs. Kepenų neskauda, mes nieko nejaučiame ir tik atsiradus cirozei arba vėžiui, mes aptinkame, kad to priežastis buvo virusiniai hepatitai. H. Pylori bakterijas būtina išsitirti, nes jos žaloja organizmą. Tik atlikus tyrimus, galima įspėti ligą, rasti priežastį ir atitolinti padarinius. Jeigu randame pakitimų arba yra skundai, be abejo, yra instrumentiniai tyrimai: ir echoskopija, ir gastrofibroskopija, ir sudėtingesni metodai diagnozei patikslinti.

– Kaip žinia, virškinimo problemos gali išsivystyti iki onkologinių susirgimų. Ar šie onkologiniai susirgimai, skrandžio vėžys, kepenų vėžys, kyla dėl persivalgymo, nesveiko maisto, alkoholio, ar vis tik yra kitų priežasčių? Kokius laboratorinius tyrimus reikėtų atlikti, įtariant ir galvojant apie onkologinius susirgimus, kilusius dėl virškinamojo trakto sutrikimų?

– Virškinamojo trakto onkologinių ligų priežastis yra lygiai tokia pati, kaip ir visų kitų onkologinių ligų. Tai visų pirma – genetika, gyvenimo būdas, dažnos ligos, lėtiniai uždegimai bei kiti susirgimai. Žinoma, dėl maisto gali sutrikti virškinimo traktas, atsirasti uždegimas ir visa ta grandinė iki onkologinės ligos. Dažniausiai būna skrandžio arba storosios žarnos vėžys. Retesnis yra pirminis kepenų vėžys, nes dažniausiai kepenyse atrandame kitų onkologinių ligų metastazes. Žarnyno vėžys, tikriausiai, nusineša daugiausiai gyvybių ir jis ilgą laiką yra visiškai nebylus.

Mes jį pastebime, kai prasideda kraujavimas. Tik tada žmogus išsigąsta ir kreipiasi į medikus. Iš tikrųjų, reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų šeimoje kažkas sirgo, profilaktiškai pasitikrinti. Jeigu viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu, taip pat atkreipkite dėmesį. Šiandien yra valstybės finansuojama programa – iFOB testas slaptam kraujavimui susekti. Mes galime kraujo visiškai nepastebėti, o simptomai išryškėja, kai yra peraugusios žarnyno sienelės, peraugę kiti organai, pradeda irti onkologinis navikas. Tuos tyrimus, kurie yra valstybės finansuojami, reikia pasidaryti būtinai. Žmonės turi žinoti ir išsitirti. Taip pat yra vėžio žymenys, bet juos turi įvertinti gydytojas. Žmogus jokiu būdu negali pats interpretuoti šitų kraujo tyrimų rezultatų, „pasigooglinti“ ir nuspręsti yra onkologinė liga ar ne. Tam yra medikai.

– Virškinimui skatinti, alkoholiui skaldyti ir neutralizuoti yra įvairiausių tablečių. Jos labai intensyviai reklamuojamos, vaistininkai jas tiesiog piršte perša. Ar tos tabletės yra reikalingos? O gal reikėtų jų vengti?

– Kalbant apie reklamą, mane labai glumina, kai reklamuojami mėsainiai, gazuoti, daug cukraus turintys, gėrimai ar dar kažkoks nesveiko maisto produktas, o kita reklama būna virškinimą gerinančios tabletės. Vadinasi, valgome bet ką, o virškinimą skatinanti tabletė – lyg maisto priedas. Taip neturėtų būti.

Jas galima vartoti, jeigu paskyrė gydytojas ar yra trumpalaikis sutrikimas, pavyzdžiui, jūs apsinuodijote. Jos tikrai palengvins simptomus. Tačiau jų negalima naudoti  vien dėl to, kad jas naudoja kaimynas ar pamačiau reklamą. Taip galite užmaskuoti labai rimtą ligą.

Pasitaiko atvejų, kad užmaskuota liga pražiopsoma, kai ją dar galime pagydyti, o padariniai – virškinamojo trakto komplikacijos ar net mirtis.  Piktnaudžiauti taip pat nereikėtų. Šnekant apie papildus, taip, ten yra reikalingų medžiagų, bet ir yra visokių priedų, kuriuos organizmas turi apdoroti, suskaldyti, detoksikuoti ir pašalinti. Mes vėl užverčiame virškinimo sistemą papildomu balastu, su kuriuo jis turi susitvarkyti. Mano nuomone, reikia šalinti priežastį, o ne gydyti simptomą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ligoninėse gydoma 118 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje

confident-noyce

Kaip atitolinti menopauzę ar sušvelninti jos simptomus?

confident-noyce

Skydliaukės sutrikimai – šiuolaikinio žmogaus bėda

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau