Vaikščiodami pievomis ir pamiškėmis dažnai tik gėrimės augalų grožiu, tačiau verta žinoti, kad dauguma jų – vertingi vaistiniai augalai. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas siauralapiui gauromečiui (Chamerion angustifolium (L.) Holub.), kuris naudojamas nuo bitininkystės iki medicinos: šio augalo ekstraktai taikomi įvairių ligų prevencijai ir gydymui.
„Europos Parlamentas ragina valstybes nares naudoti veiksmingas priemones, kurios pagerintų žmonių sveikatos apsaugą. Šiai problemai spręsti yra svarbūs vaistiniai augalai, juose besikaupiančios biologiškai veikliosios medžiagos ir jų augaliniai vaistiniai preparatai – patraukli įprastinio gydymo sintetiniais vaistiniais preparatais alternatyva. Jie pasižymi farmakologinio veikimo įvairove ir tinkamai vartojami turi mažiau nepageidaujamų poveikių žmogaus organizmui nei sintetiniai vaistai, todėl yra gerai toleruojami“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė.
Šiuo metu verta kalbėti apie dabar žydintį vaistinį augalą – siauralapį gaurometį (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) = Epilobium angustifolium (L.), kuris lietuviškai vadinamas ožkarože, siauralape ožkarože, gauromečiu, kazokais). Šis daugiametis žolinis nakvišinių (Onagraceae Juss.) šeimos augalas yra viena populiarių ir seniai naudojamų priemonių įvairioms ligoms gydyti.
„Siauralapis gaurometis paplitęs visoje Europoje, Azijoje, ypač Sibiro taigoje, Šiaurės Amerikoje, priklauso holarktinei florai, auga šviesiuose miškuose, vidutinio drėgnumo derlingame dirvožemyje, kur vyksta intensyvi nitrifikacija. Lietuvoje šis augalas dažnai sutinkamas, jo arealas platus: auga įvairiuose dirvožemiuose, dažniausiai – pažeistose vietose (iškirstuose ar išdegusiuose miškuose, pelkėse, nuošliaužose, upių vagų teritorijose, greitkelių bei geležinkelių šalikelėse, dirvonuojančiuose laukuose“, – pažymi vaistinių augalų ekspertė.
Anot mokslininkės, daugiau nei prieš šimtą metų siauralapis gaurometis buvo naudotas tik kaip arbatos surogatas, nes buvo dar neištirtos šio augalo teigiamos gydomosios savybės bei poveikis žmogaus organizmui. „Falsifikuotos gauromečių arbatų pakuotės buvo atvežtos iš Rusijos į Vieną.
Prieš 50–60 metų gauromečio genties augalų vaistinė žaliava pradėta vartoti liaudies medicinoje.
Prieš daugiau nei 20 metų Vokietijoje, Belgijoje pradėti pirmieji moksliniai tyrimai ir preparatų pritaikymas sutrikus prostatos funkcijai. Tuo metu Rusijoje ir Baltarusijoje buvo tiriamas gauromečių ekstraktų poveikis auglių vystymuisi slopinti. Iki šiol visame pasaulyje vykdomi išsamūs gauromečių moksliniai tyrimai ir jų ekstraktų taikymas gydant gerybinę prostatos hiperplaziją ar su šlapinimusi sijusias ligas.
Šį poveikį apsprendžia elagotaninai (Oenothein B), slopindami 5-α-reduktazę ir aromatazę, kurios sukelia gerybinį prostatos išvešėjimą, o flavonoliai sinergistiškai sustiprina elagotaninų poveikį. Tyrimais nustatyti ir kiti gauromečių ekstraktų poveikiai žmogaus organizmui: analgetinis, antimikrobinis, antioksidacinis, priešuždegiminis ir antihiperandrogeninis, kurie teigiamai veikia ir visą organizmo homeostazę“, – su augalo poveikiu supažindino prof. habil. dr. O. Ragažinskienė. Siauralapis gaurometis taip pat naudojamas bitininkystėje, maisto pramonėje, pašarams, gėlininkystėje, pluoštui, gydomajai patalynei (čiužiniai ir pagalvės pripildomi sėklų skristukais). Tai – priešerozinis augalas: smėlynus ir eroduojamus šlaitus sutvirtina šaknų sistema.