Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairėms. Jų įgyvendinimo planą, kartu su valstybės institucijomis bei socialiniais partneriais, pavesta įgyvendinti ministerijai.
Pasak ministro Dainiaus Kreivio, vandenilio plėtros gairės padės įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimus bei skatins klimatui neutralią ekonominę plėtrą.
„Siekiame, kad 2050 metais būtume tarp Baltijos regiono lyderių gaminant ir eksportuojant žaliąjį vandenilį, išnaudojant jo energijos potencialą transporto, pramonės ir energetikos sektoriuose. Pristatytos gairės – ambicingos, o dabar kurdami vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą numatysime bei su socialiniais partneriais derinsime būtiniausius įgyvendinimo žingsnius“, – sakė D. Kreivys.
Planuojama, kad ES investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 m. galėtų siekti 180–470 mlrd. eurų.
Dokumente apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai, siekiant vandenilio technologijų panaudojimo pramonės, transporto, energijos gamybos ir kituose sektoriuose. Siekiama nustatyti konkrečius uždavinius iki 2030 metų bei užtikrinti efektyvią ir sklandžią vandenilio plėtrą iki 2050 metų.
Taip pat tarp numatomų darbų – poreikis peržiūrėti ir sukurti teisinę bazę bei mechanizmus teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas naudojant žaliąjį vandenilį. Manoma, kad su vandenilio gamyba susiję darbai ir paslaugos iki 2030 m. gali sukurti apie 7 tūkst. naujų darbo vietų, o 2050 metais – apie 20 tūkstančių darbo vietų.
Skaičiuojama, kad vandenilio ekosistemos nauda šalies ekonomikai per du dešimtmečius, nuo 2030 iki 2050 m., turėtų augti nuo 414 mln. iki 3,1 mlrd. eurų.
