-0.3 C
Panevėžys
Antradienis, 23 balandžio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybės biudžete Sosnovskio barščiams naikinti – tik 3 tūkst. eurų

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, DELFI, bns
Sosnovskio barštis.

Aplinkos ministerija primena, kad jau atėjo laikas naikinti Sosnovskio barščius. Prasidėjus šio invazinio augalo vegetacijai, jį rekomenduojama iškasti, taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas.

Aplinkosaugininkai ragina ir gyventojus, kurių aplinkoje – prie namų, sodo, sodybos – veši Sosnovskio barščiai, suskubti juos iškasti arba pradėti ruoštis naikinti herbicidais. Tačiau Panevėžio rajone ne visos seniūnijos minėtus invazinius augalus gali pradėti naikinti, nėra tam skirtą lėšų.

Skyrė 3 tūkst. eurų

Šiais metais Panevėžio rajono savivaldybės biudžete Sosnovskio barščiams naikinti iš Specialiosios aplinkos apsaugos programos skirta trys tūkstančiai eurų, bet Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis negalėjo pasakyti, kuriai seniūnijai lėšos atiteks.

Pernai buvo skirta lygiai tiek pat lėšų – trys tūkst. eurų – ir jie atiteko Paįstrio seniūnijai. Invazinis augalas buvo naikinamas Adomavos ir Pakuodžiupių teritorijose.

Naikinimo metodai – įvairūs

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė aiškino, koks draugiškiausias aplinkai metodas naikinti Sosnovskio barščius.

„Svarbu tai daryti tinkamai – renkantis naikinimo priemones ir laiką. Būtina atsižvelgti į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, galimus apribojimus dėl vandens telkinių, gyvenviečių, saugomų vertybių. Naikinti Sosnovskio barštį iškasant, kol jis ką tik „prabudęs“ po žiemos ir yra neaukštas – draugiškiausias aplinkai ir nesudėtingas metodas. Tačiau jis tinka tada, kai augalų nedaug arba kai tik taip įmanoma apsaugoti gamtines vertybes ar aplinką. Iškasus Sosnovskio barštį, jis užtikrintai sunaikinamas. Beje, invazinį augalą galima naikinti visą vegetacinį laikotarpį“, – aiškino L. Janulaitienė.

L. Janulaitienė.

Naikinti galima ir 12 metų

Pasak L. Janulaitienės, moksliniais duomenimis, tik šienaujant Sosnovskio barščio naikinimas gali užtrukti ir iki 12 metų.

„Gyvenimo būdu šis augalas panašus į morką – pirmaisiais metais ji augina požeminę dalį ir joje kaupia energetines medžiagas, kurios bus reikalingos kitais metais užauginti žiedynui bei subrandinti sėklas. Išbarstęs sėklas augalas sunyksta. Sosnovskio barštis kaupia medžiagas iki sužydėjimo ketverius–penkerius metus, po to žydi, išbarsto sėklas ir tada nunyksta. Todėl tik šienaujant jis išlieka gyvybingas, stengiasi atauginti nupjautą antžeminę dalį, sužydėti ir pratęsti savo giminę išbarstydamas sėklas“, – pasakojo apie gajų augalą L. Janulaitienė.

Sudarinėjamas žemėlapis

Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja sakė, kad Lietuvoje yra apie 10 tūkst. ha, kuriose veši Sosnovskio barščiai.

Sosnovskio barštis.

„Iki šių metų rudens baigiami atlikti tyrimai ir turėsime aiškesnius duomenis, kokias teritorijas užima šis invazinis augalas. Šios teritorijos bus atvaizduotos žemėlapyje ir bus galima susipažinti su tomis teritorijomis. Sosnovskio barščių nėra tik Neringoje, o šiaip aptinkami visoje Lietuvoje. Kai bus surinkti visi duomenys, bus aiškios invazinio augalo paplitimo vietos. Galiu paminėti, kad šis augalas labiausiai paplitęs rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse. Manau, kad Panevėžio rajone šis augalas paplitęs normaliai“, – kalbėjo L. Janulaitienė ir sakė, kad reikia palaukti, kada atsiras Biologinės įvairovės informacinė platforma ir paaiškės invazinio augalo paplitimo teritorijos.

Naikinimui skiriamos lėšos

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja teigė, kad kiekviena šalies savivaldybė gauna Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas.

„Savivaldybės tas lėšas naudoja aplinkos apsaugos problemoms spręsti: naikinti invazines augalų rūšis, želdinius, varnoms naikinti. Savivaldybės pačios sprendžia, kur naudoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas. Kadangi Sosnovskio barštis paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi, ir visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Todėl ES skirs šiam augalui naikinti lėšas, o kaip jos bus naudojamos, paaiškės metų pabaigoje – sukurta sistema“, – aiškino L. Janulaitienė.

V. Šležas.

Pinigų šiais metais negaus

Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas prisipažino, kad šiais metais Sosnovskio barščiams naikinti lėšų negaus.

„Kiek girdėjau iš Savivaldybės, pinigų invaziniams augalams „pribaigti“ nebegavau, o ir iš kitur pinigų nėra. Gal ir yra kokios nors programos, per kurias įmanoma gauti pinigų, bet kol kas neteko apie jas girdėti. Sudėtinga išnaikinti tą augalą. Net per kelerius metus nepavyko jo galutinai sunaikinti ir suvaldyti jo plitimą. Augalas kaip slibinas – nukerti vieną galvą, o išauga dvi. Per ketverius metus lyg ir pavyko stabilizuoti, bet kaip bus šiemet – nežinau. Sosnovskio barščius naikinti samdėme firmą, nes naikinimo būdas ypatingas – purškiami stiprūs herbicidai“, – aiškino seniūnas.

Sosnovskio barštis.

Paupiuose naikinti – sudėtinga

Pasak Paįstrio seniūnijos seniūno, nors norėtų galutinai sunaikinti Sosnovskio barščius, bet šiais metais to daryti negalės.

„Lėšos skirtos kitai seniūnijai, kurioje padėtis dar prastesnė. Be Paįstrio seniūnijos, žinau, kad Sosnovskio barščiai kankina Vadoklių seniūniją. Kur dar yra, pasakyti negaliu. Tačiau, manau, kad Panevėžio rajone yra ne viena vieta, kurioje tarpsta invaziniai augalai. Mūsų seniūnijoje yra apie 5 ha, kur auga invaziniai augalai. Vienas plotas yra buvusių fermų teritorija, kur negalėjome taikyti mechaninių priemonių. Dar nemaži plotai Lėvens paupiuose. Sosnovskio barščiai tokias vietas mėgsta. Ten naikinti sudėtinga, auga upės apsauginėse zonose ir ten naudoti stiprios chemijos negali“, – pristatė Sosnovskio barščių augimvietes V. Šležas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kačiukai vazoje džiugins net ir kelis mėnesius – tik išvenkite klaidos, kurią namuose daro daugelis

confident-noyce

Panevėžiečio namuose auginamos aitriosios paprikos stebina aplinkinius – siekia lubas

confident-noyce

Sosnovskio barščius siūloma naikinti įtraukiant savivaldą ir gyventojus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau