Socialiniame tinkle „Facebook“ jau trečdalis milijono lietuvių peržiūrėjo Krizių tyrimo centro filmuotą eksperimentą, kurio metu viešoje vietoje susmunka žmogus. Praeiviai reaguoja gan vangiai, neatlieka nė vieno šioje situacijoje būtino veiksmo, maža to, net neskambina greitajai medicinos pagalbai.
Eksperimentą gyvai stebėjusi gydytoja anesteziologė-reanimatologė Aida Mankutė negalėjo nuslėpti nusivylimo: “Galime daryti išvadą, kad jokios pagalbos iš aplinkinių nesulauksite: nė vienas žmogus nemėgino išsiaiškinti, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja ir prireikus pradėti pradinį gaivinimą iki atvykstant medikams”. Kai kurios praeivių “pastangos” gydytoją šokiravo: “Kas šovė galvon mėginti nesąmoningam žmogui kišti burnon peilį arba gausiai lieti vandenį ant galvos? Kuo tai gali padėti staigios mirties atveju?”- retoriškai klausia A.Mankutė.
Dauguma komentuojančių tvirtina, kad nei vidurinėje mokykloje, nei ruošiantis vairavimo egzaminui neįmanoma tinkamai išmokti teikti pirmąją pagalbą ir dalinasi nuorodomis kaip atlikti elementarius gaivinimo veiksmus.
Šiltojo sezono pradžioje Lietuvoje buvo pristatytas pirmąją pagalbą pasirengusių teikti savanorių tinklas ir mobilioji programėlė AED Alert. Jos veikimo principas labai paprastas. Jei iškviesta greitoji medicinos pagalba kelių šimtų metrų spinduliu esantys savanoriai gauna pranešimus į savo mobiliuosius ir skuba padėti: iki medikų atvykimo atlieka krūtinės paspaudimus, atneša ir panaudoja arčiausiai esantį defibriliatorių.
Analogiškos programėlės ir paprastų žmonių pagalba iki atvykstant greitosios medikams kitose šalyse klinikinę mirtį išgyvena (išrašomi iš ligoninės) net 55 proc. staigios mirties aukų, tuo tarpu Lietuvoje – geriausiu atveju apie 8 proc.
Priežastis paprasta – sustojus širdžiai nepradėjus gaivinti sulig kiekviena minute išgyvenimo tikimybė mažėja po 10 proc., taigi po 5 minučių atgaivinimo tikimybė siekia 50 proc. Medikai mūsų šalyje didžiuosiuose miestuose atvyksta per maždaug 10 min, į atokesnes vietoves – per 20 min ir ilgiau.