Baigiantis mokslo metams, vis daugiau mokinių ar studentų dairosi darbo vasarą. Specialistai pastebi, kad padirbėti per atostogas trokšta vis jaunesni, kuriems, deja, ir įsidarbinti sunkiausia. Darbdaviai dėl papildomų reikalavimų labiausiai kratosi nepilnamečių. Bet štai Panevėžys viliasi, kad šiemet miesto jaunimui bus lengviau įsidarbinti – priimti jaunus žmones savivaldybė skatins pinigais.
Vienuoliktokas Ąžuolas netrukus krepšinio kamuolį iškeis į darbo įrankius. 17-metis per vasaros atostogas nori padirbėti. Nepilnametis dirbo ir praėjusią vasarą – plušėjo medelyne.
„Dabar gal kažką kitą norėčiau pabandyti, kokios naujos patirties įgauti“, – kalbėdamas su „Lietuvos ryto“ televizija svarstė Ąžuolas Adamonis. Ąžuolas sako, kad nepilnamečiui susirasti darbą itin sudėtinga.
Tačiau jaunuolis tikisi, kad pavyks įsidarbinti ir šiemet. 17-metis pasiryžęs dirbti abu vasaros atostogų mėnesius.
„Jaunuoliai nori būti savarankiškesni, nebūti nuo tėvų priklausomi, nuo jų pinigų – bent jau man tai yra pagrindinis faktorius, dėl ko aš noriu dirbti“, – vardijo priežastis jis.
Padirbėti vasarą nusprendė ir panevėžietis Ignas. Vienuoliktokas sako, kad vis daugiau bendraamžių ieško darbo per atostogas.
„Po viso karantino, po visų mokslo metų namie, labai daug kas nori šiek tiek tą vasaros laikotarpį ne tik praleisti su draugais, o ir kažką prasmingo nuveikti“, – sakė gimnazistas, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Ignas Janeliūnas. Specialistai pastebi, kad laikino darbo vasarą ieško vis jaunesnio amžiaus jaunuoliai.
„Tas amžius labai jaunėja, ne tik 18-metis, kuriam reikia pajamų, bet ir 14-metis jau nori tą profesiją pamatyti, tą savo pinigėlį užsidirbti“, – kalbėjo Panevėžio savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Toma Karosienė.
Kaip teigia gimnazistas ir jaunimo reikalų pirmininkas, deja, kuo jaunesnis, tuo sunkiau rasti laikiną darbą.
„Didelė dalis darbdavių nori sulaukti jaunuolių nuo 18 metų, tad nepilnamečiams būna užkirstas kelias. Dalis darbo tada siekia savais būdais – per giminaičius, kitus ryšius, kartais ir nelegaliai įsidarbina“, – atskleidė I. Janeliūnas.
Šiais metais Panevėžys atsižvelgė į jaunimo pasiūlytą idėją skatinti darbdavius įdarbinti jaunus žmones.
„Už įdarbintą pilnu etatu jaunuolį už vieną mėnesį darbdavys gaus 300 eurų – tai reiškia, jeigu jaunuolis dirbs abu mėnesius, liepą ir rugpjūtį, darbdavys už vieną jaunuolį gali gauti 600 eurų. O daugiausiai gali gauti už tris jaunuolius, tai yra 1800 eurų“, – aiškino T. Karosienė.
Tuo jau suskubo pasinaudoti Panevėžio įmonės ir įstaigos. Štai vienas lopšelis darželis vasarą įdarbins 3 mokytojų padėjėjas – viena jų nepilnametė.
„Mes mokame minimalų atlyginimą: dalį jo sumokėsime mes, dalį mums kompensuos. Ir taip išsprendžiame problemą, kad neliktume be darbuotojų, o jaunimui suteikiame galimybę užsidirbti“, – pasakojo lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorė Jurgita Ablėnė.
Darbdaviai nepilnamečiams daugiausia siūlo nekvalifikuotą darbą – pagalbinių darbininkų, aptarnavimo, paslaugų srityje.
„Iš 50 apklausas užpildžiusių darbdavių buvo 3, kurie norėjo įdarbinti 14-15 metų jaunimą. Tai jie po kurio laiko man skambino ir sakė: „Nebežinome, ką daryti, pas mus į vieną vietą yra po 15 žmonių“. Nes būtent jaunesni buvo labai aktyvūs darbo paieškose“, – atkreipė dėmesį T. Karosienė.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, jaunimo nedarbo problemos ilgalaikės ir jas spręsti būtina kompleksiškai.
„Lietuvos pramonininkų konfederacija apie šitą problemą turbūt jau bene 10 metų šneka ir kelia, kad profesinis orientavimas turi būti aktyvesnis – pramonė pati nelaukia. Yra įvairios iniciatyvos, kaip pramonės įmonės važiuoja per mokyklas, pristatinėja gyvai programas, realias galimybes“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
