14.9 C
Panevėžys
Sekmadienis, 19 gegužės, 2024

Seimas nesutinka, kad valstybės tarnyboje galėtų dirbti ES bei NATO valstybių piliečiai

AutoriusJadvyga Bieliavska (ELTA)Fotofreepik.com

Seimas nepritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisai, siūlančiai suteikti galimybę valstybės tarnyboje dirbti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės narės pilietybę.

Seimo nario  liberalo Andriaus Bagdono pateiktas projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo. Jį palaikė 39 Seimo nariai,  8 buvo prieš, susilaikė 55  parlamentarai. Nors įstatymo pataisų autoriui nepavyko įtikinti kolegų dėl pasiūlyto reguliavimo, Seimas suteikė jam galimybę projektą ateityje patobulinti.

Iš Seimo tribūnos A. Bagdonas tvirtino, kad įstatymo pataisos leistų į valstybės tarnybą pritraukti lietuvius, kurie, gyvendami užsienyje ir įgiję kitos valstybės pilietybę, prarado Lietuvos pilietybę.

„Demografinė situacija gerėja, žmonės grįžta į Lietuvą, nes darbo užmokestis čia didėja, tačiau  jie negali pilnai integruotis  į darbo rinką. Gal numačius  papildomus saugiklius, galima būtų suteikti jiems galimybę kandidatuoti į valstybės tarnybą. Jie dalyvautų konkurse, kaip ir kiti, jeigu atitiktų nepriekaištingos reputacijos sąvoką, mokėtų lietuvių kalbą ir išlaikytų egzaminą B lygiu. Tik tokie asmenys galėtų pretenduoti į laisvas valstybės tarnyboje esančias vietas”, – pateikdamas projektą sakė A. Bagdonas.

Palaikyti įstatymo pataisas kvietė Seimo narė Dalia Asanavičiutė, nes, anot jos, tai leistų turėti mums papildomą išsilavinusių žmonių rezervą.

„Mokėjimas lietuvių kalbos yra geras kriterijus tų žmonių atrankai.Tai kalba ne apie priėmimą be konkurso, bet apie galimybę, išlaikius lietuvių kalbos egzaminą, dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais”, – sakė D. Asanavičiūtė.

Tuo tarpu konservatoriaus Edmundo Pupinio nuomone, yra paprastas  būdas – pasirinkti Lietuvos Respublikos pilietybę ir dirbti valstybės tanyboje.

Seimo narės, Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos vertinimu, „tai labai graži idėja, kuri niekaip neišpildoma šiuo įstatymo projektu”.

Pasak jos, projektas kalba apie ES piliečius, kurie gali neturėti visiškai nieko bendro su Lietuva.

„Įstatymo projektas neatsako, kokiu būdu gauti teistumo duomenis iš kitos ES valstybės. (… ) Mes niekada negalėsime atsakyti į klausimą, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Projektas neatsako į klausimą, kas bus tais atvejais, jeigu ES pilietis jau turi dvigubą  pilietybę ir ta dviguba pilietybė nėra su saugikliais”,– sakė E. Dobrowolska. Ji perspėjo, kad tokiu atveju valstybės tarnautoju galėtų tapti pvz.Rusijos, Kinijos ar kitų valstybių piliečiai.

Šiuo metu pretenduojant į pareigas valstybės tarnyboje būtina turėti Lietuvos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą B lygiu.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Drąsiai kitaip: ar sprendimų priėmimo laisvė gali suteikti darbuotojams daugiau prasmės?

confident-noyce

Užimtumo tarnyba skelbia, kad per pusmetį padaugėjo laisvų darbo vietų

confident-noyce

Seimas linkęs griežčiau reguliuoti nelegalų darbą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau