Kandidatų į Seimą egzaminavimas, „Saldumynai šeštadieniais“, laimės ekonomika – vienos populiariausių idėjų, pasiūlytų nacionalinei iniciatyvai „Idėja Lietuvai“. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) idėja iš kitų 1358 išsiskiria tuo, jog apima daugumą projekto kategorijų ir yra nukreipta būtent į Lietuvos regionus.
Besirengiant atkurtos Lietuvos 100-mečio minėjimui, KTU bendruomenė pasiūlė 11 idėjų. Aktualiausia, labiausiai patikusia ir reikšmingiausia buvo išrinkta PTVF idėja „Vystyti regionus“.
Ji taip pat įtraukta į KTU „Atkurtos Lietuvos 100-mečio“ programą.
Miestai ir regionai – atskiros „respublikos“
PTVF dekanės Daivos Žostautienės teigimu, pasiūlytos idėjos Lietuvai esmė – skatinti jaunus žmones tobulėti gimtajame krašte ir taip prisidėti prie šalies regionų vystymo.
„Studijų metu įgytas žinias skatinkime taikyti regionuose, nes tokiu būdu studentai nenutrauktų sąsajų su gimtosiomis vietomis. Viena didžiausių regionų problemų – protų nutekėjimas ne tik į užsienį, bet ir į sostinę. Vis stiprėja tendencija, jog didelė dalis būsimųjų abiturientų nori išvykti į kitą valstybę ne tik studijuoti, bet ir gyventi“, – kalbėjo ji.
D. Žostautienės nuomone, skatindami jaunuolius aukštąjį mokslą rinktis Lietuvoje, o praktiką atlikti regionuose, mažintume atotrūkį, didintume norą kurti ateitį savo šalyje.
„Kaip tai pasiekti? Skatinkime kurti verslą, ieškokime lengvatų, dotacijų naujų įmonių steigėjams. Regionuose jau kurį laiką veikiančiose įmonėse, įstaigose drąsiai priimkime studentus, suteikime jiems galimybę stažuotis ar dirbti per atostogas“, – vardijo dekanė.
Idėja brandinta ne vienus metus
Pasak D. Žostautienės, vis nuskambanti frazė, kad „Lietuva yra du su puse miesto ir likusi Lietuva“, regionams yra labai skaudi. Regionų problema ir jų vystymo perspektyva šiandien labai miglota. Jeigu čia nebus stiprinamas švietimas, neliks ir kvalifikuotos darbo jėgos, be kurios neįmanoma pritraukti investuotojų, kurtis naujiems aukštomis technologijomis grįstiems verslams.
Sėkmės istorijos gimsta ne tik užsienyje
D. Žostautienės įsitikinimu, eliminavus aukštojo mokslo pasirinkimo galimybę regionuose būtų apribotos galimybės jiems vystytis: „Reikia keisti vis didesnį pagreitį įgaunančią nuostatą, jog likti regione yra „ne lygis“, o baigus mokyklą reikia mažų mažiausiai išvažiuoti gyventi ir studijuoti į Vilnių ar Kauną, o gabiausiems – į užsienį“.
Regionuose taip pat yra daug talentingų, nemažai pasiekusių jaunų žmonių, o studijos užsienyje savaime nėra sėkmės istorija.
„Štai gruodžio mėnesį savo robotą sukūręs magistrantas Giedrius Liaučys sulaukė asmeninio kvietimo iš Japonijos mokslininkų, išvyksta į robotikos varžybas Japonijoje, kur atstovaus ne tik KTU, bet ir Lietuvai“, – tikrą sėkmės pavyzdį pateikia D. Žostautienė.
Regionas studijoms – tik planas B ar C
Tai, jog Lietuvos regionai susiduria su iššūkiais, iliustruoja praėjusių metų bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas. I etape PTVF I pakopos studijų programos nesurinko pakankamo skaičiaus stojančiųjų ir buvo uždarytos.
Panaši situacija – ir kituose šalies regionuose. D. Žostautienės teigimu, regionuose patenkinti studijų programų rentabilumo reikalavimus, kai pastarieji sostinėje ir Panevėžyje yra vienodi, yra sunkiai įveikiama užduotis: „Abiturientai, per pirmąjį priėmimo etapą įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas Vilniuje ar Kaune, paskaičiavę ir įvertinę būsimas finansines išlaidas (susisiekimas, bendrabutis, mokslas už studijas), regionuose siūlomas studijas pasirenka dažniausiai po pirmo etapo. Esame priversti žaisti pagal tas pačias taisykles kaip didžiųjų miestų universitetai, bet kyla klausimas, kokia yra Lietuvos regioninė politika. Jeigu gautume „tolerancijos“ ribas dėl kvotų bei skatinimą, paramą dėl finansavimo, atsirastų motyvai ir perspektyvos jaunam žmogui likti regione“.
Puikus sprendimas regionams būtų išgryninti savo specializacijas ir vykdyti studijas, kurios sustiprintų regionus ir nesidubliuotų su siūlomomis kituose miestuose.