Mano svarstymai dalyvauti 2019 m. pavasarį Panevėžio miesto mero rinkimuose sukėlė prieštaringą reakciją – sunerimo ne tik kritikai, bet ir bendražygiai. Kodėl?
Daugiau nei prieš trejus metus miesto žmonės savivaldos tarybos rinkimuose didžiausią pasitikėjimą išreiškė sąrašo KARTU atstovams, tarp jų – ir dabartiniam merui Ryčiui Mykolui Račkauskui. Tie panevėžiečiai, kurie rinkosi mus, patikėjo, jog pažadinsime miestą iš sąstingio ir atversime savivaldą žmonėms.
Naujai išrinktas meras su sudaryta nauja dauguma įdėjo nemažai pastangų prikelti miestą iš komos būsenos. Bet… Kai kuriais atvejais, manau, buvo per daug susikoncentruota į architektūrinius sprendimus miesto sutvarkymui, o opios socialinės problemos tarsi iškrito iš prioritetų sąrašo. Taip pat į paraštę buvo nustumti prieš rinkimus duoti pažadai sustiprinti bendruomeniškumą mieste.
Liko mažiau nei vieneri metai iki naujų mero ir miesto savivaldos tarybos rinkimų. Manau, pats laikas įsivertinti ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias savo puses. Turime išdrįsti atsakyti į šiuos tris pagrindinius klausimus: kiek žmonės pajuto esmines permainas mieste? Kiek savivaldos administracinė valdžia tapo jautresnė žmonių skauduliams? Kiek sumažėjo biurokratinių užkardų verslui ir bendruomenėms?
Būtent dėl šių atsakymų dar prieš penkerius metus susibūrėme į Panevėžio pilietinį judėjimą KARTU. Būtent dėl to daugiau nei prieš trejus metus susitelkėme į visuomeninį rinkimų komitetą „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“.
Su šio sąrašo pergale ir su mano pavarde savo lūkesčius susiejo ne tik dalis panevėžiečių, bet ir nemaža dalis Lietuvos. Suteikėme viltį, kad savivalda gali ir turi tapti žmonių, o ne vien politikų veikimo erdve. Nuo tos akimirkos tapau asmeniškai atsakingas už šiuos suteiktus lūkesčius ir viltis, ir tai tapo mano didžiausiu įsipareigojimu. Ir todėl nežadu trauktis, ir kitiems primenu, kam esame įsipareigoję KARTU.
Dėl paminėtų priežasčių ir pasiūliau apsvarstyti mano ketinimą dalyvauti būsimuosiuose mero rinkimuose – nenoriu, kad savivaldos tarybos ir mero rinkimų kampanija virstų eilinėmis administracinių partinių galių varžytuvėmis. Siekiu, kad politinės jėgos rungtųsi dėl pačios esmės – kaip sustiprinti žmonių galias savivaldoje.
Jei po šių batalijų ir politikai įsisąmonins, jog savivalda – tai ne vien administracinės procedūros, o visų pirma valdžios dialogas su miesto žmonėmis, manau, laimėsime mes visi, o svarbiausia – Panevėžio žmonės. Žinoma, jei mes, politikai, išties norime ne valdyti, o tarnauti.
Todėl miesto politikus, suskubusius neigiamai vertinti mano ketinimus dalyvauti mero rinkimuose, kviečiu peržengti savo asmeniškumus ir pradėti rimtai svarstyti, kaip sustiprinti panevėžiečių tikėjimą, jog ne mes, politikai, o jie yra šio miesto šeimininkai.
O savo bendražygiams norėčiau priminti ne kartą mus telkusią mintį: „Geriau pralaimėti negu nuvilti“. Ir tai visų pirma taikau sau.
Ir dar – galutinį sprendimą dėl dalyvavimo miesto mero rinkimuose priimsiu rudenį, įvertinęs visas aplinkybes ir įsiklausęs į nesurežisuotą žmonių nuomonę.
Taigi kviečiu svarstyti ne asmenis, o jų idėjas. Išdrįskime galų gale pasidalyti valdžios galiomis su žmonėmis, kad ir jie pasijustų lygiaverčiais savivaldos kūrėjais.
O visiems, kurie iki šiol esame prisiėmę atsakomybę už Panevėžį, linkiu nebijoti visų pirma patiems kritiškai pasižiūrėti į save. Esu įsitikinęs: tai mus tik sustiprins. Jei nepasiduosime asmeniškumams.