Įrengus varpų automatiką, pradėjo vėl reguliariai skambėti Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bazilikos varpai. Kiekvieną dieną 12 val. ir 18 val. didysis – Švč. M. Marijos – varpas skambina Viešpaties Angelo maldą, mažasis – bevardis – kviečia į šv. Mišias.
Bus ir trečias varpas
Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas pasidžiaugė, kad nuo rugsėjo 22 dienos vidurdienio bazilikos varpai pradėjo skambėti reguliariai.
„Skamba du varpai, didysis – Švč. M. Marijos – ir mažasis – bevardis. Trečias varpas – šv. Antano Paduviečio – užsakytas ir liejamas Lenkijoje. Jis Krekenavą pasieks 2022 metais ir per Antanines, o tai antrieji didieji atlaidai po Žolinės, jau galėsime džiaugtis šio varpo skambėjimu. Trečiasis varpas, kaip kiti du, turės savo funkcijas“, – pasakojo kunigas.
Seniausias – Marijos varpas
Pasak G. Jankūno, nors Ramygala didžiuojasi 500 metų senumo varpu, bet tas varpas yra iš Prūsijos, ir Ramygala jį tokį seną nusipirko XX a. pradžioje.
„Krekenavos Švč. M. Marijos varpas yra nulietas garsaus varpų liejiko Jono Breutelto, kurį pripažino Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir jam suteikė varpų liejiko licenciją. Tokie Lietuvoje jo nulieti varpai išlikę trys, vienas iš jų skamba Krekenavoje. Šiam varpui yra 382 metai. Tai tikrai Krekenavos varpas nuo pat jo pagaminimo 1639 metais“, – didžiavosi senuoju varpu kunigas dr. G. Jankūnas ir sakė, kad mažasis bevardis varpas irgi turi savo istoriją – jis buvo perlietas namų sąlygomis.
Varpo liejimas – ilgas procesas
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius pasakojo, kad automatinį varpų skambinimo mechanizmą įrengė lenkų specialistai.
„Jiems susakėme, kada norime, jog varpai skambėtų, ir jie pritaikė programą. Tai dabar varpai skamba pagal nustatytą programą“, – pasakojo dvasininkas.
Pasiteiravus, ar šiais laikais nulieti varpą – brangu, jis paaiškino:
„Brangumas priklauso nuo metalo. Sudėtinga varpo liejimo procedūra. Pirmiausia iš silikono išliejamas pavyzdys pagal dailininko išskaptuotą formą. Po to į formą liejamas metalas ir gaunasi varpas su visais pagražinimais ir užrašais. Daug laiko užima paruošiamieji darbai. Šis naujai liejamas varpas svers 270 kilogramų, o kainuos jis 12 tūkstančių 500 eurų. Beje, varpai negali būti vienodo svorio ir dydžio, kad skambėdami skleistų skirtingus garsus. Kai bus pagamintas šv. Antano Paduviečio varpas, Krekenava turės trijų dydžių, skirtingo svorio tris varpus, kurie skambėdami bazilikai ir miesteliui suteiks gyvastį, naują koloritą. Be to, ir žmonėms varpai padės dieną reguliuoti.“
Varpų istorija
Švč. Mergelės Marijos varpas yra iš tų nedaugelio varpų, kuris labai tiksliai „žino“ savo gimtadienį – 1639 m. spalio 12 d.
Štai ką apie jį pasakoja istorikas dr. Gintautas Žalėnas:
„Varpas vertingas ne savo ilgaamžiškumu, bet pirmiausia kaip puikus meno kūrinys – tai vienas gražiausių Lietuvos varpų. Jis visas tarsi velykinis margutis, išpuoštas ornamentais, vazomis, giedančiais paukšteliais, tupinčiais ant šakų, įvairiomis gėlėmis. Kai kurios jų – tarsi iš rojaus sodų, panašios į išskleistas povų uodegas. Ant varpo nulietas lotyniškas įrašas byloja, kad varpas pašvęstas Dievo Motinai, šalimais – ir jos atvaizdas su Vaikeliu ant rankų bei karališka karūna ant galvos.“
Varpo meistrą į Lietuvą pakvietė būsimasis karalius Vladislovas Vaza. Krekenavos varpo puošmenų grožis ir puiki garso kokybė liudija, kad jis buvo nulietas neeilinio meistro – Jono Breutelto, kuris vienintelis meistras Lietuvoje pelnė Jo Karališkosios Didenybės liejiko titulą.
Manoma, kad šio meistro nulieti varpai patys gražiausi visoje Lietuvoje. Deja, iki mūsų dienų išlikę tik Krekenavos, Plungės bei Viduklės varpai, o dauguma jo varpų buvo pagrobti 1655 metais, kai didžiąją Lietuvos dalį su sostine Vilniumi buvo užėmusi Rusija. Tuomet kaip karo trofėjai buvo pagrobti beveik visi Lietuvos bažnyčių varpai. Varpai – tremtiniai Rusijoje skambėjo ne vieną šimtą metų, tačiau juos galutinai sunaikino bolševikų revoliucija.
