Premjerė Ingrida Šimonytė tikina atleidusi buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ne dėl to, kad pastaroji įsivėlė į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą ar netinkamai vykdė savo pareigas. Priešingai, Vyriausybės vadovė pripažino, kad nesugebėjo įtikinti bendražygės tęsti darbus.
Konservatorė leido suprasti, kad J. Šiugždinienės pasitraukimas niekaip neprisidėjo nei prie švietimo politikos gerovės, nei prie politinės sistemos skaidrumo.
„Dvejus su puse metų turiu atsakinėti į klausimą, kodėl neatleidžiu nei vieno ministro. Tai, neva, nenormalu. Vieną atleidau. Ne todėl, kad mačiau pagrindo. O todėl, kad nesugebėjau įtikinti likti“, – antradienį Seimo posėdyje, aptariant praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, teigė I. Šimonytė.
„Neprašau niekieno atsakyti į klausimą viešai, bet atsakykite sau asmeniškai – ar tikrai Lietuvos švietimui pagerėjo netekus Vyriausybėje Jurgitos Šiugždinienės? O gal paskaidrėjo Lietuvos politika? Nuoširdžiai nustebsiu, jeigu pasakysite, kad taip“, – kėlė klausimą politikė.
Premjerė adresavo ir valdančiųjų kritikus, teigusius, kad vieno ar kito klausimų dėl skaidrumo keliančių ministrų pakeitimas yra „politikos realybės“ dalis.
„Sakysite, kad tokia yra politikos realybė? Politikos realybė yra tokia, kokią mes patys ją susikuriame. Negalime vienu metu reikalauti aukštų standartų ir taikyti šį reikalavimą tik kitiems, o savo atžvilgiu taikyti realpolitik“, – tęsė I. Šimonytė.
„Mieli realistai, prašau nesipiktinti, kad negaliu aukoti savo bendražygių vien pagal principą: nuspirk, jeigu tau tapo našta, ir eik pirmyn, būk transaktiškas, situatyvus, net negailestingas, kol saugai savo kailį ar tai leidžia nukreipti dėmesį nuo kitų“, – kritikams atkirto Vyriausybės lyderė.
Todėl I. Šimonytė teigė, norinti kitokios politinės kultūros.
„Bet aš norėčiau iš politikos daugiau. Teisės į klaidą, teisės į netobulumą, teisės į neidealią praeitį. Ypač, kai idealumą bandoma apibrėžti post factum ir selektyviai. Teisės į savo situacijos matymą ir supratimą, net jeigu jis nesutampa su Andriaus Tapino ar Vytauto Landsbergio“, – sakė ji.
Visgi, susiklosčiusioje situacijoje dėl Ministrų kabineto ir viešojoje erdvėje netylančių diskusijų dėl Vyriausybės ateities, premjerė pripažino matanti ir savo atsakomybę.
„Manau, kad taip atsitiko todėl, kad vis dar yra tikinčių, jog į sudėtingus moralės klausimus reikia greitų ir paprastų atsakymų. Užtenka paskelbti kaltą ir už jo patogiai pasislėpti visiems“, – Seimo nariams kalbėjo I. Šimonytė.
„Matau susiklosčiusioje situacijoje ir savo atsakomybę. Ir ne todėl, kad būčiau netikra dėl savo parlamentinių išlaidų nulio ar dėl Ministro pirmininko reprezentacinio fondo dalies, pervestos Popiežiaus paramos Ukrainai fondui vietoje reprezentacinės dovanos, pasmerktos rinkti dulkes Vatikano saugyklose“, – akcentavo ji.
Ir nors svarstymai, ar Ministrų kabinetui nederėtų atsinaujinti, tęsiasi, I. Šimonytė pabrėžė, kad „Vyriausybė žino, ką reikėtų daryti toliau“. Tačiau, tęsė ji, moraliniai klausimai dėl skaidrumo ir politinės kultūros turės būti atsakyti parlamente.
„Tačiau į moralės klausimus vienaip ar kitaip turėsime atsakyti čia, Seime. Ir taip, kad tas atsakymas būtų vienodas visiems. Negalima leisti, atskirų asmenybių narstymas po vieną, taikant jiems nuolat kintančius reikalavimus, uzurpuotų politinę darbotvarkę ir paralyžiuotų įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios darbą“, – savo kalbą, kuri buvo palydėta plojimais, apibendrino I. Šimonytė.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Premjerė anksčiau patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
