Vis daugiau lietuvių rinkdamiesi maisto produktus ieško aukščiausios kokybės gaminių, tačiau ne visuomet turi laiko atidžiai studijuoti sudedamųjų dalių sąrašą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gauna nemažai vartotojų skundų, kad nusipirkę pieno produktų, pavyzdžiui, grietinės ar jogurto, pamato, kad jų sudėtyje yra krakmolo, stabilizatorių ir kitų maisto priedų.
„Teisės aktai leidžia produktų gamyboje naudoti maisto priedus, tačiau skatiname vartotojus rinktis kuo natūralesnius pieno produktus, kurių gamyboje nebuvo naudojama jokių kitų ingredientų tik pienas, raugo mikroorganizmų kultūros ar fermentai“, – sako VMVT direktorius Jonas Milius.
Padėti pasirinkti kokybišką gaminį gali etiketėje išryškintas užrašas „natūralus“. Naudoti žodį „natūralus“ galima ženklinant ar reklamuojant pasterizuotą pieną, grietinę ir jogurtą. Tačiau tuomet, jei produktas pagamintas tik iš pieno ir gaminiui būtinų fermentų, raugo mikroorganizmų kultūrų.
„Apibrėžėme, koks pieno produktas gali būti vadinamas natūraliu, griežtai tikriname, ar gamintojai nepiktnaudžiauja šiuo terminu, kad vartotojai greitai ir paprastai išsirinktų aukštesnės kokybės, mažiau perdirbtą, be cheminių priedų gaminį“, – pabrėžia J. Milius.
Natūraliu gali būti vadinamas toks pasterizuotas pienas, kurio riebumas nuo melžimo nepakeistas nei pridedant pieno riebalų ar juos pašalinant, nei maišant su pienu, kurio natūralus riebumas buvo pakeistas. Be to, pasterizuoto pieno riebumas negali būti mažesnis kaip 3,5 proc.
Grietinės ir jogurto etiketėje žymima „natūralus“, jeigu šių produktų gamybai, be būtinųjų ingredientų, nebuvo naudota jokių kitų priedų.
Neretai gamintojai produktus vadina natūralaus skonio. Tokiuose gaminiuose taip pat negali būti jokių maisto priedų, cheminių medžiagų ar papildomų ingredientų.
„Skatiname gamintojus vartotojams pasiūlyti kuo daugiau iš natūralių ingredientų pagamintų produktų. Ypač svarbu, kad tokie gaminiai pasiektų darželius ir mokyklas. Jeigu norime būti sveikesni, privalome sumažinti cukraus ir saldiklių, druskos, dirbtinių priedų ir cheminių medžiagų kiekius“, – pabrėžia J. Milius.