Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujausias leidinys – istoriko Petro Juknevičiaus parengtas „Upytės seniūnijos gyvenamosios vietos: istorinis-administracinis žinynas“.
Į žinyno sutiktuves Upytės bibliotekoje atvyko jo autorius P. Juknevičius, rinkosi Upytės bendruomenės gyventojai, švietimo atstovai, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Zalatorienė, Upytės seniūnijos administracijos darbuotojai, seniūnas Giedrius Koženiauskas, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys upytietis Kazimieras Algirdas Budrys, Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Odeta Baltramiejūnienė, Upytės mokyklos istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų mokytoja ir bibliotekos vedėja Dalia Greviškienė, visi kiti, kam brangi Upytė, jos atmintis, istorinė praeitis.
Petras Juknevičius – savo darbo srities žinovas. Yra dirbęs pedagoginį darbą Panevėžio mokyklose, Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute. Vienas iš Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyriaus įkūrėjų. Įvairių leidinių apie Panevėžio kraštą autorius. Spaudoje jis paskelbė per 1200 straipsnių istorijos, paminklosaugos ir aplinkosaugos temomis.
Šiuo metu Upytės seniūnijoje yra 21 kaimas. Leidinyje pateikiami gyvenamųjų vietų istoriniai ir administraciniai duomenys. Yra šaltinių ir literatūros sąrašai, schema, reziumė anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis.
Istorikas P. Juknevičius vaizdžiai, išsamiai, atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus, pasitelkęs medijas, klausytojams aiškino apie šio žinyno sudarymą, rinktą jam medžiagą, Upytės krašto ir mikrorajono kaimelių kilmę, istorinę jų praeitį.
Sudarant jį buvo peržiūrėti prieinami XIX ir XX šimtmečių carinės Rusijos gyvenamųjų vietų sąrašai, Lenkijoje leistas daugiatomis geografinis žinynas, XX a. tarpukario Lietuvos gyvenamųjų vietų sąrašas ir po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR 1959, 1974 ir 1976 metų gyvenamųjų vietų žinynai.
Atskirų kaimų duomenų ieškota ir kituose istoriniuose dokumentuose: Livonijos ordino kronikose, 1556 m. Upytės valsčiaus valakų reformos aktuose, 1812 m. Kauno gubernijos parapijų atlase, D. Afanasjevo statistiniame leidinyje. Taip pat panaudoti archeologinės literatūros, publikacijų duomenys. Daug konsultuotasi su Panevėžio rajono savivaldybės, Panevėžio rajono savivaldybės viešąja biblioteka, seniūnijos specialistais, kraštotyrininkais.
Renginį vedė ir istoriką Petrą Juknevičių pristatė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyrininkė Vidmanta Trečiokienė.
Bibliotekoje veikė kraštotyros paroda „Petras Juknevičiaus apie Panevėžio rajono seniūnijas“.
Renginio pabaigoje buvo padėkota istorikui, atsidėkota mažais suvenyrais. Ir mažuose kraštotyros informacijos dalykuose gali užgimti didelė istorijos dalis, tik reikia mokėti juos pamatyti, surinkti ir užrašyti. Kai istorikas renka faktus širdimi, jie įgauna didelę istorinę vertę.
