Į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su prašymu kreipėsi panevėžietis Seimo narys Bronislovas Matelis. Parlamentaras prašė agentūros išnagrinėti du Panevėžio miesto savivaldybės projektus – Laisvės aikštės su prieigomis ir Senvagės sutvarkymą.
Šią savaitę CPVA pateikė atsakymą: piktnaudžiavimo ir neracionalaus lėšų naudojimo neaptiko. Seimo nario agentūros atsakymas neįtikino.
Lėšų poreikį formuoja Savivaldybė
CPVA konstatavo: poreikį, kur ir kokių lėšų reikia miestui, formuoja Savivaldybė; abu projektai įtraukti į integruotos teritorijos vystymo programą (ITVP) ir juos teigiamai įvertino regiono plėtros taryba, įrašydama į finansuotinų regiono projektų sąrašą: abiejų projektų paraiškas (atitiktį projektų atrankos kriterijams, reikalavimams ir finansavimo sąlygoms) įvertino ir suderino CPVA; Vidaus reikalų ministerijos apraše nėra reikalavimo teikiant paraišką turėti konkretų techninį projektą, tad paraiška planuojamos išlaidos preliminarios, nesant galutinių sprendinių, kiekių ir medžiagų. Projekto skaičiuojamoji kaina paaiškėja jau pasirašius finansavimo sutartį su CPVA – parengus techninį projektą ir atlikus jo ekspertizę.
Rangos darbai nupirkti pigiau
Toliau CPVA paaiškinime rašoma apie išlaidas. Laisvės aikštės atveju preliminarios išlaidos sudarė per 2,3 mln. eurų, skaičiuojamoji kaina – apie 6,16 mln. eurų. Rangos darbai nupirkti apie 200 tūkst. eurų pigiau – už beveik 5,96 mln. eurus.
Senvagės atveju preliminarios išlaidos buvo beveik 2,6 mln. eurų, parengus techninį projektą skaičiuojamoji kaina – per 5,12 mln. eurų.
Nuo 2018 metais rugpjūčio Panevėžio miesto savivaldybė skelbė 3 viešuosius pirkimus rangos darbams įsigyti, tačiau nė vienas neįvyko arba dėl per didelių pasiūlytų kainų, arba nedalyvaujant nė vienai statybos bendrovei.
Rinkos pasekmės
Todėl CPVA neturi pagrindo teigti, kad padidėjusios projektų kainos susijusios su Savivaldybės neskaidriais veiksmais: tai, kad pateikti galimų rangovų pasiūlymai buvo didesnių kainų nei skaičiuojamoji, „yra šiandienės situacijos rinkoje pasekmė“.
Be to, CPVA atkreipia dėmesį, kad situacija šalyje rodo, kad nuo 2018 metų rudens visoje Lietuvoje viešieji rangos/inžinerinių paslaugų viešieji pirkimai dažnai neįvyksta būtent dėl pasiūlytų per aukštų kainų.
Tam įtakos turi statybos ir su ja susijusiuose sektoriuose kylantys atlyginimai, padidėjęs aktyvumas statybų sektoriuje. Daugėja ir atvejų, kai rangovai tiesiog nedalyvauja vienuose konkursuose, rinkdamiesi pelningesnius objektus, siūlydami aukštesnes kainas kompleksiniuose ir didelės apimties projektuose.
Siūlys pakeitimus
Seimo narys B. Matelis, sužinojęs apie gautą CPVA atsakymą apie du Panevėžio miesto savivaldybės projektus – Laisvės aikštės su prieigomis ir Senvagės sutvarkymą, naujienų portalui JP neslėpė, jog tenka apgailestauti, kad įstatymai leidžia savivaldybėms elgtis su 20 milijonų eurų suma taip, kaip joms, o ne tų savivaldybių bendruomenei, atrodo naudingiau.
„Unikali ir keista situacija. Labai blogai, kad, pateikiant CPVA projektus, iš savivaldybių niekas nereikalauja techninio projekto, kuriame ir turėtų atsispindėti konkreti darbų sąmata. Mero komanda tiesiog nupiešia gražų paveikslėlį ir nusiunčia jį vertinti. Kai ateina konkretus laikas tą projektą vykdyti, savivaldybės gali sakyti, kad, atsiprašau, bet mūsų nupiešto paveikslėlio darbų įgyvendinimo sąmata šoktelėjo penkis ar dešimt kartų. O kodėl ne dvidešimt kartų? Žodžiu, savivaldybių vadovams paliekama nežabota teisė manipuliuoti milijonais ir niekas jiems uodegos neprispaus“, – JP sakė panevėžietis Seimo narys.
Parlamentaras B. Matelis sako, jog yra miesto bendruomenė, tačiau ji nuo panašių projektų vertinimo paprastai nustumiama.
„Kas tuomet gaunasi? Visi milijonai ir projektai pakimba tik ant mero ir savivaldybės administracijos sąžinės. Jeigu meras doras ir sąžiningas, miestas išloš, o jeigu suktas ir linkęs nusikalsti, tai gali laukti visko. Ir viskas – vieno mero rankose, niekas už nieką jo nenubaus ir nesustabdys, nebent pagaus už rankos darant blogus darbus. Manau, kad būtina keisti šią projektų įgyvendinimo tvarką, reikalaujant, kad savivaldybės pačios negalėtų taip laisvai manipuliuoti visai miesto bendruomenei skirtomis lėšomis.
Konkrečiai siūlysiu, kad savivaldybės privalo pateikti konkrečius techninius projektus su konkrečiomis sumomis, ir kad projektų įgyvendinimo kainos negalėtų kilti daugiau, nei kilo šalies kainų indeksas“, – teigė B. Matelis.