Ketvirtadienį, lapkričio 30 d., prasideda Adventas – ramybės ir susikaupimo laikotarpis, krikščionybėje žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo metinių ir ruošiasi joms.
Kas yra adventas?
Lotyniškai žodis „adventus“ reiškia „atėjimą“. Krikščionims adventas – tai susikaupimo, dvasios ir kūno apsivalymo periodas. Juo prasideda bažnytinių švenčių liturginiai metai. Šis laikotarpis yra skirtas pažymėti laiką iki Jėzaus gimimo.
Per adventą krikščionys tradiciškai penktadieniais pasninkauja, o viso advento laikotarpiu atsisako triukšmingų linksmybių, skiria daugiau laiko apmąstymams.
Kada tiksliai prasideda adventas?
Katalikams adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Taigi, šio periodo pradžia gali svyruoti nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 3 d. Šiemet adventas prasideda lapkričio 30 d.
Anglikonai, liuteronai ir kai kurios kitos krikščionių bendruomenės adventą minėti pradeda šeštą sekmadienį prieš Kalėdas, arba pirmą sekmadienį po šv. Martyno dienos (lapkričio 11 d.).
Kada atsirado tradicija minėti adventą?
Į Lietuvą adventas atėjo kartu su krikščionybe, nors neabejojama, kad kai kurios jo tradicijos yra susijusios ir su ikikrikščioniškais lietuvių papročiais. Kada adventas atsirado Vakarų pasaulyje, nėra tiksliai žinoma: pati gruodžio 25 d. kaip Kristaus gimtadienio data nusistovėjo apie 300 m. po. Kr. Tačiau žinoma, kad jau 480 m. po. Kr. adventas tikrai egzistavo, o 567 m. Bažnyčia oficialiai išleido įsaką vienuoliams pasninkauti kiekvieną gruodžio dieną iki Kalėdų.
Kokios yra svarbiausios advento tradicijos?
Advento vainikas. Tai horizontalus visžalio augalo – eglės ar pušies – šakų vainikas, į kurį būna įstatomos keturios žvakės. Pirmąjį advento sekmadienį uždegama viena žvakė, antrąjį sekmadienį – dvi, trečiąjį sekmadienį – trys, o paskutinį sekmadienį prieš Kalėdas jau dega visos keturios žvakės.
Tradiciškai seniau advento vainiko žvakė buvo degama visai šeimai susėdus prie stalo. Degimo laikotarpis tapdavo proga aptarti dienos darbus, pasikalbėti, kartu pasimelsti. Remiantis etnologiniais šaltiniais, būdavo svarbu ir žvakių spalvos – ant vainiko degti reikėdavo tris violetines ir vieną rožinę žvakę.
Džiaugsmą simbolizuojanti rožinė žvakė uždegama turėdavo būti trečiąjį advento sekmadienį. Kai kuriuose advento vainikuose būna ir penktoji, Kristaus žvakė, uždegama per Kūčias ar Kalėdas. Advento vainikus galima rasti tiek bažnyčiose, tiek namuose. Advento vainikas atsirado kaip protestantiška tradicija, tačiau ją perėmė daug krikščionybės atšakų.
Pasninkas. Kita svarbi tradicija – pasninkas. Žodis „adventas“ apibūdina patį laikotarpį, o „pasninkas“ – krikščionišką tradiciją per šį laikotarpį tam tikromis dienomis atsisakyti mėsiškų ir pieniškų valgių. Kartais mėsos ir pieno būdavo atsisakoma tik penktadieniais, kartais – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, o kartais – per visą adventą. Pasninko laikotarpiu valgyti buvo galima tik augalinės kilmės maistą, taip pat žuvį.
Advento kalendorius. Advento kalendorius kaip tradicija išpopuliarėjo naujaisiais laikais: XIX-XX a. sandūroje. Nors dažniausiai po kiekvienu advento kalendoriaus langeliu slepiasi šokoladiniai saldainiai, advento kalendorių būna įvairių.
Kai kuriose jų atmainose atidarius „langelį“ galima rasti kalėdinį eilėraštį, kituose – smulkias dovanėles. Kai kurie miestai užsienyje advento laikotarpiu savo pagrindinėse aikštėse įrengia ir kelių metrų aukščio advento kalendorius.
Ramybės laikotarpis. Taip pat, sekant krikščioniška tradicija, per adventą dera nesilinksminti, nerengti vakarėlių ir švenčių – daugiau laiko skirti ramiam bendravimui, džiaugsmingam laukimui. Linksmybių metu buvo laikomas laikotarpis tarp Kalėdų ir Trijų karalių.