Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis pakoregavo švietimo įstaigų vadovų atranką.
Nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas, taip pat – jei jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne trumpiau kaip dešimt metų. Šiuo metu šis terminas siekia ne mažiau kaip 20 metų.
Taip pat įtvirtinta, kad švietimo įstaigos, išskyrus aukštųjų mokyklų, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia steigėjas ar jo įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – meras.
Dar sutrumpinamos konkurso procedūros – jis skelbiamas likus ne šešiems, o keturiems mėnesiams iki švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos.
Už pataisas kalbėjusi „valstietė“ Aušra Papirtienė teigė, kad jomis siekiama stiprinti mokyklų vadovų lyderystę.
„Taip pat pagreitinama laimėjusių konkursą vadovų paskyrimo procedūra, daugiau vadovų turės teisę ir galimybę pasirinkti kompetencijų vertinimo būdą, testus ar kompetencijų vertinimą darbo vietoje, kitaip sakant, prilygintą vertinimą“, – sakė A. Papirtienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje nuolatinio vadovo neturėjo 112 bendrojo ugdymo mokyklų, 85 darželiai, 33 neformaliojo švietimo įstaigos ir devynios švietimo pagalbos įstaigos – iš viso 239 – vos ne dešimtadalis švietimo įstaigų.
