Vilnius, sausio 20 d. (ELTA). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pritaria Seime šiuo metu svarstomoje rezoliucijoje išdėstytam pasiūlymui įteisinti su Rusija dar prekiaujančių įmonių viešą registrą.
Vis tik, anot politiko, tai yra antraeilis klausimas lyginant su pašlijusiais Lietuvos ir Kinijos ekonominiais ir diplomatiniais santykiais, kam, jo teigimu, reiktų skirti didesnį dėmesį.
„Aišku, kad būtų gerai žinoti, ir pritarčiau, kad įmonių, kurios palaiko ryšius, registras galėtų būti. Nes, aišku, tai yra Rusijos ekonomikos stiprinimas. Bet, šiuo atveju, tai, ką mes darome užsienio politikoje su Kinija, mums padaro daug daugiau žalos, negu tai, kad kelios įmonės Lietuvoje vis dar kolaboruoja su Rusija“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Manau, kad valdžiai reikia daugiau dėmesio skirti ekonominių ir diplomatinių santykių su Kinija atstatymui“, – teigė jis.
LVŽS lyderis akcentavo, kad Vilniaus ir Pekino santykių krizė yra kur kas politiškai aktualesnė problema nei su Rusija dar prekiaujantys lietuviški verslai.
„Galbūt rasime apie 10 įmonių, 10 mln. eurų apyvartas su Rusija. Bet kitoje pusėje turime Kiniją, su kuria galėtų būti milijardinės apyvartos, šimtamilijoninės pajamos į valstybės biudžetą. Bet deja, viso to nebeturime“, – kalbėjo R. Karbauskis.
ELTA primena, kad liberalo Raimondo Lopatos dar gruodį registruotoje rezoliucijoje „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“ siūloma įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, per tris mėnesius užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Verslams būtų privalu nurodyti veiklos pobūdį, planus bei pagrindimą būtinumui tęsti savo veiklą.
Rezoliuciją praėjusią savaitę apsvarstė Seimo Užsienio reikalų komitetas pasiūlė jos iniciatoriui dokumentą patobulinti. Raginama atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymą inicijuoti šio klausimo svarstymą Europos Sąjungos lygiu.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo pernai sausio iki spalio eksportą į Rusiją sustabdė 360 Lietuvos įmonių, tačiau 261 bendrovė į šalį agresorę dar vežė savo produkciją.
Tuo metu Kinija griežtas diplomatines ir ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivaniečių atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.
Dėl oficialiai nepaskelbtų Pekino sankcijų 2022 m. itin sumažėjo lietuviškų prekių eksportas į Kiniją, o Europos Komisija dėl tokių veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
