Visų šventųjų dieną kapines lankė ir žvakutes degė visos Lietuvos katalikai. Ne išimtis ir įdomią istoriją turintis Virbalio miestelis, kurio kapinės įžymios čigonų palaidojimo vietomis.
iose kapinėse palaidota apie pusšimtis romų tautybės velionių. Jų kapavietės išsiskiria iš tolo – paminklai didžiuliai su visu ūgiu iškaltu mirusiojo atvaizdu.
Tiesa, paskutiniais metais paminklai statomi daug mažesni. Tad dešiniajame kapinių kampe, prie pat tvoros išsirikiavę ankstesnieji paminklai dydžiu jau neišsiskiria.
Vėles malonina ne maldomis, o vaišėmis
Romai garsėja tradicija Visų šventųjų dieną kapinėse vaišintis įvairiais valgiais, išgerti už mirusiojo dvasią. Jie savąsias vėles malonina ne maldomis, o vaišėmis.
Greta kai kurių turtingesnių kapaviečių įrengti net staleliai valgiams ir gėrimams sudėti, neturtingesni romai savo vaišes deda tiesiog ant kapo. Visada atsinešama valgyti ir gerti tai, ką mėgo velionis.
Kaip pasakojo vietiniai virbaliečiai, anksčiau romai kapinėse lėbaudavo dvi dienas, vaišindavo ir vietinius pijokėlius, kurie čia užsukdavo, nes žinodavo, kad gaus išgerti.
Paskutiniais metais ši tradicija labai prigesusi. Kai kurie romai čia atvyksta išvakarėse, tyliai pabūna, nulieja ant kapo šiek tiek alkoholio, išgeria po taurelę ir skirstosi. Tokių triukšmingų paminėjimų, kaip prieš kokius ketverius ar daugiau metų Virbalio kapinėse jau nebūna.
Vietiniai atsimena, kad tuokart būdavo prieinama net iki muštynių, atsiminimus, kad kažkas kažkada įžeidė velionį, ar pasakė blogą žodį gyvajam. Susistumdydavo ir vietiniai alkoholio mėgėjai, susikovę dėl prie kapaviečių paliktų vaišių.
Patys romai tvirtino, kad dideliems baliams jau neturintys lėšų. Dėl to kuklėja ir paminklai, kai kurių velionių artimieji išvis yra išvykę užsidirbti į užsienį ir kapus prašo sutvarkyti kitų. Labai dažną Vilkaviškio rajone apsistojusių klajoklių tautos atstovų šeimą, pasirodo, yra palietusi emigracija.
Bet iš čia jie nesikrausto, užsidirbę pinigų vėl grįžta čia. Kai kurie nusiperka namus ir apsigyvena Marijampolėje. Įdomu tai, kad daugelis romų gyvena už trijų kilometrų įsikūrusiuose Kybartuose, o jų kapinės – Virbalyje.
Bet virbaliečiai per daug metų priprato ir susigyveno su jiems svetimomis kaimynų tradicijomis.
Daugelis lietuvių savo artimųjų kapelius atvyksta tvarkyti ir žvakučių uždegti Visų šventųjų išvakarėse, o per Vėlines nuo bažnyčios iki kapų eina didelė tikinčiųjų procesija.
Tad romai ir virbaliečiai vieni kitiems netrukdo. Eilę metų ir romai stengiasi lapkričio 2–ąją, per Vėlines kapinėse elgtis tyliau, o paskutiniu metu jų išvis ten būna nedaug.