Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jean-Claude Juncker bei kitais atsakingais eurokomisarais ir pristatė Lietuvos poziciją dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos.
Vizitą Premjeras pradėjo susitikimu su Europos Komisijos nariu, atsakingu už klimato politiką ir energetiką, Miguel Arias Cañete, kur aptarė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo klausimus, Lietuvos prioritetą sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, statomos Astravo jėgainės problematiką.
Eurokomisaras išreiškė visokeriopą paramą neatidėliotinam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais. Komisaras patvirtino Europos Komisijos įsipareigojimą užtikrinti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą. Europos Komisijai pateikiant 552 mln. EUR finansavimo pasiūlymą 2021-2027 metams, itin palankiai įvertintas Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimas prie jėgainės uždarymo prisidėti nacionalinėmis lėšomis.
Per susitikimą komisaras teiravosi dėl Lietuvos planų užtikrinant ilgalaikį suskystintų gamtinių dujų tiekimą po 2024 m. Premjeras patvirtino, kad šiuo metu svarstomas klausimas dėl optimalaus būdo kaip tai pasiekti, įskaitant ir terminalo išpirkimą.
„Elektros tinklų sinchronizavimas su Kontinentine Europa yra šios Europos Komisijos aukščiausias prioritetas, todėl komisaras patvirtino, kad Komisijos tikslas yra įgyvendinant šį projektą pereiti nuo diskusijų prie konkrečių darbų“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Phil Hogan, Premjeras aptarė planuojamą ES finansinę paramą žemės ūkiui. Nors daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija siūlo paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 procento ir Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriai finansavimas didėja, tačiau atsižvelgus į ilgalaikę perspektyvą mūsų šalis net penktadaliu bus dar nutolusi nuo ES vidurkio. Tai kelia itin didelį susirūpinimą, nes būtent kaimo plėtrai tenka svarbus vaidmuo sprendžiant ambicingus naujosios bendrosios žemės ūkio politikos tikslus. Be to, neramina ir tiesioginių išmokų suvienodinimas. P. Hogan pažadėjo 17 mln. Eurų paramą paramą žemdirbiams, nukentėjusiems nuo gamtos reiškinių.
Eurokomisarui Gunther Oettinger, kuris yra atsakingas už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, S. Skvernelis padėkojo už Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui skirtą atskirą eilutę biudžete, tačiau pabrėžė, kad visgi pateiktas pasiūlymas (552 mln. eurų) – tik 70 proc. identifikuoto poreikio. Premjero teigimu, tai beprecedentinės apimties projektas, kuriam pilnai įgyvendinti (iki 2038 m.) reikalinga nenutrūkstama ES parama, o jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas, nebus galima pradėti antrojo reaktoriaus išmontavimo darbų. Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad siūlymas Sanglaudos politikos lėšas Lietuvai mažinti beveik ketvirtadaliu yra visiškai nepriimtinas, o sanglaudos politika – pati svarbiausia Lietuvos ekonominę ir socialinę plėtrą užtikrinanti politikos sritis. Lietuva turi vieną ilgiausių išorės sausumos sienų, tad Vyriausybės vadovas išreiškė viltį, kad sausumos sienų apsaugai bus skiriamas adekvatus ES finansavimas, ypatingai išorės sienos stebėjimo priemonių diegimui. G. Oettinger teigė matąs Lietuvos problemas ir patikino pasistengsiąs, kad mūsų šalis būtų išgirsta.
Per itin draugišką susitikimą su EK vadovu J. C. Juncker Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad Lietuva dėkinga Europos Komisijai už pateiktą pasiūlymą dėl naujos finansinės perspektyvos, tačiau pateiktas projektas – intensyvaus ir sudėtingo derybų proceso pradžia.
EK vadovas neslėpė ypatingų simpatijų Lietuvai. Jis pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri padėtų dar papildomai pasiderėti dėl naujojo ES biudžeto prieš galutinius susitarimus, nes šiuo metu siūlomi skaičiai yra derybų pradžia. J. C. Juncker sutiko, kad naujajai ES finansinei perspektyvai ir biudžeto korekcijoms įtakos turi Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos, tačiau tikino, kad į mažų ES šalių narių interesus vis dėlto bus atsižvelgta. J. C. Juncker taip pat suprato žemės ūkio klausimų svarbą Lietuvai, todėl pažadėjo siekti geriausių rezultatų šioje srityje.
„Pagrindinis mūsų rūpestis – ženklus Sanglaudos ir Bendros žemės ūkio politikos finansavimo mažinimas. Taip pat aktualus Ignalinos AE, infrastruktūrinių projektų, sienų apsaugos, kaimynystės politikos finansavimas. Džiaugiuosi, kad pokalbiai su eurokomisarais ir ponu J.C. Junkeriu buvo labai šilti ir konstruktyvūs, buvome išgirsti ir esame nusiteikę konstruktyviai siekti progreso derybose dėl naujojo Sąjungos biudžeto“, – teigia Premjeras S. Skvernelis.
EK praeitą savaitę patvirtino 2021–2027 metų daugiamečio biudžeto projekto detalesnį pasiūlymą. 2014–2020 metais regionų plėtrai Lietuva iš ES gaus 6,901 mlrd. eurų. Tai 7,9 proc. mažiau nei dabartiniame septynerių metų biudžete.