Viduržemio jūros regione nyksta dirvožemis ir žemė dykuma tampa greičiau nei bet kurioje kitoje Europos sąjungos vietoje, skelbiama remiantis naujausia analize. Tai yra perspėjimas mums visiems.
Ekspertai perspėja, kad bendras netvarių žemės panaudojimo praktikų ir klimato kaitos poveikis ribotus išteklius išnaudojo iki kritinio taško.
Neseniai paskelbtoje Europos komisijos publikacijoje apie dirvožemio sveikatą nustatyta, kad iki 70 proc. ES dirvožemio praranda savo pajėgumus atlikti esmines ekologines funkcijas.
Seklus dirvožemis Viduržemio jūros regione yra ypač jautrus jūros vandens intruzijoms, erozijai, sausroms ir gaisrams. Iš tiesų šis dirvožemis pasižymi aukščiausiais erozijos mastais visoje ES ir žemiausiais dirvožemio organinių medžiagų lygiais.
Tuo tarpu tankios populiacijos šiame regione atvedė link betonuotų ir asfaltuotų gatvių bei žemės užteršimo sunkiaisiais metalais ir pesticidais.
Kuomet dirvožemis yra sveikas, jis sukaupia ir nutekina vandenį. Jis taip pat išaugina 95 proc. maisto, kurį valgo žmonės.
Kuomet dirvožemis yra suardomas, tinkamai nebeveikia pagrindiniai jo gyvybę suteikiantys procesai.
Viduržemio jūros regionas yra vertinamas dėl savo pomidorų, vynuogių ir alyvuogių, tačiau išlaikyti šią nuostabią mitybą ir ekonomiką tampa vis sunkiau ir sunkiau.
Nepaisant to, buvo atlikta labai mažai tyrimų apie galimus dirvožemio nykimo veiksnius regione.
Daugelis į šią apžvalgą įtrauktų tyrimų buvo skirti dirvožemio degradacijai dėl erozijos, tačiau tik keli jų nagrinėjo biologinės degradacijos poveikį.
Skruzdės ir sliekai yra žinomi, kaip padedantys reguliuoti maistines medžiagas po žeme ir jų veiksmai palaiko dirvožemio vientisumą. Ar šios antžeminės bendruomenės pasikeitė dėl žmogaus įtakos? Ir kaip tai veikia juos supančią aplinką?
Sausros Viduržemio jūros regione stiprėjo nuo 1950-ųjų ir jau privertė dalį ūkininkų apleisti savo žemes, rizikuojant dykumėjimu. Tai taip pat gali padidinti ir gaisrų tikimybę.
„Žemės ūkio sistemų pokyčiai, kartu su kitais žemės panaudojimo pokyčiais, veda link kritinio buveinių praradimo lygio,“ – rašo autoriai.
„Tai kelia ypatingą nerimą dėl to, kad Viduržemio jūros regionas yra charakterizuojamas išskirtine biologine įvairove, dideliu endeminių rūšių skaičiumi…“
Konkrečiose ES politikose taip pat nėra atkreipiamas dėmesys į druskingumą, nepaisant to, kad apžvalgoje nustatyta, jog tai yra didelė grėsmė dirvožemiui.
„Apskritai trūksta reguliarių sistemingų Viduržemio jūros dirvožemio vertinimų ir oficialių įgaliojimų rinkti ir apibendrinti turimą informaciją,“ – išvadose skelbia autoriai.
Tam, kad ES išvengtų tolesnio dirvožemio nykimo, ji turi liautis su žeme elgtis lyg su purvu.