Penktadienį pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, jog šiemet bendras deklaruotas plotas išliko panašus kaip 2022 m.
Ministerijos duomenimis, ūkininkai nesinaudojo galimybe deklaruoti kraštovaizdžio elementus, mažiau nei pernai deklaruota plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai.
Ministerija informavo, jog jau kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl kai kurių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano patobulinimų, o esminę plano peržiūrą per artimiausius 2–3 mėnesius atliks su žemdirbių atstovais.
„Palyginti su praėjusiais metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs. Ūkininkai aktyviai dalyvavo gamybinėse veiklose, kurios prisideda prie Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, tačiau kraštovaizdžio elementų pasirinkimas nebuvo populiarus“, – rašoma pirmadienio ŽŪM pranešime spaudai.
ŽŪM teigimu, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų, deklaruoti 2,904 mln. ha. Pernai sulaukta 118,7 tūkst. paraiškų 2,897 mln. hektarų plotui.
Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių rajonuose, daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės rajonų savivaldybėse.
Anot ŽŪM, Vidutinis deklaruotas plotas sudarė 24,9 ha ir toliau didėjo (2010 m. siekė 15,6 ha, 2015 m. – 24,9 ha, 2020 m. – 23,5 ha).
„Palyginti su 2022 m., šiais metais padidėjo žieminių miežių, vasarinių kvietrugių, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, agurkų, salotų, cukinijų, lęšių, mišrių sodų ir uogynų, šparagų, kalendrų, vikių, avižų plotai, o sumažėjo – „Spelta“ kviečių, pluoštinių kanapių, rapsų, rapsukų, brokolių, grikių, pomidorų, pašarinių runkelių, moliūgų, ridikėlių plotai“, – komentuoja ministerija.
„Kadangi šiemet žaliasis pūdymas užskaitomas kaip negamybinė veikla, šis plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc.– deklaruota 79,5 tūkst. ha. O juodojo pūdymo, atvirkščiai, net 82 proc. sumažėjo – deklaruota 24,9 tūkst. ha“, – rašoma pranešime.
ELTA primena, kad sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų neliko žalinimo išmokos. Vietoje to, ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų.
Pagal EK reglamentą, ekoschemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko, 2023 m. privalomas išmokėti minimumas siekia 22,5 proc.
ŽŪM teigimu, pareiškėjai aktyviai dalyvavo ekoschemų veiklose.
„Nors buvo nuogąstavimų, deklaravimo duomenys rodo, kad pareiškėjai ekologinėse sistemose dalyvavo aktyviai. Privalomas minimumas (22,5 proc.) tikrai bus pasiektas. Preliminariais vertinimais, iki administracinių patikrų lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos“, – teigia ministerija.
ŽŪM duomenimis, daugiausia pareiškėjų dalyvavo kompleksinės ekoschemos „Veiklos ariamoje žemėje“ gamybinėse veiklose: „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ (258,3 proc. nuo 2023 m. suplanuoto ploto), „Augalų kaita“ (218,1 proc.), „Tarpiniai pasėliai“ (176 proc.). Taip pat aktyviai dalyvauta negamybinėse veiklose „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ (87,9 proc.) ir „Daugiamečių žolių juostos“ (61,1 proc.).
Tuo tarpu negamybinė veikla „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ deklaruota tik 6,9 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto – vietoje to, kad deklaruotų kraštovaizdžio elementus, ūkininkai 5 proc. negamybinių plotų skyrė žaliajam pūdymui deklaruoti.
ŽŪM taip pat pažymi, kad sumažėjo deklaruojamų plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai.
„Pareiškėjai šiemet deklaravo 212,2 tūkst. ha ekologinių plotų (įskaitant perėjimą prie ekologinių), o tai sudaro apie 82 proc. 2022 m. deklaruoto ploto. Ekologinėje sistemoje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ deklaruota 29,6 proc. nuo Strateginiame plane suplanuoto 2023 m. ploto, tačiau 2023 m. naujai deklaruotų plotų yra apie 50 proc. daugiau nei 2022 m. Ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ deklaruota 50,6 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto, o kaimo plėtros intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ – 75,5 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto“, – teigia ministerija.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad bus ieškoma kaip populiarinti šias veiklas.
