Paskutinis skambutis jau nuskambėjo Panevėžio rajono abiturientams. Ši simbolinė šventė jaunuoliams reiškia ne tik vaikystės dienų baigtį, bet ir akistatą su asmeninėmis atsakomybėmis. Jie atsisveikina ne tik su mokykla, bet ir su dauguma kitų užsiėmimų, įprasminusių jų laisvą laiką.
Draugystė, puoselėjama teatro užkulisiuose
Paįstrio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Skruzdėlė“ pristatė premjerą – Renatos Lazickaitės ir Arianos Kireilytės pjesę „Plieniniai sparnai“. Spektaklio metu atsiskleidė jauno vaikino drama bei likimo vingiai mirus tėvams ir užgriuvus rūpesčiams dėl neįgalaus brolio. Daugumai spektaklyje vaidinusių jaunuolių – tai paskutinė premjera su šiuo teatru. Jie dvyliktokai.
„Į teatrą Paįstryje atėjau prieš dvejus metus. Ieškojau kažką naujo nuveikti, pakvietė draugai, patiko, tai ir pasilikau“, – savo pažintį su teatru prisimena Martynas Kliukas iš Pragarėlės kaimo.
„Aš tai sėdėjau rusų kalbos pamokoje, kai teatro vadovė Daiva Kiršgalvienė atėjo pakviesti vaidinti. Buvau naujokas mokykloje, tai pamaniau atėjęs į teatrą daugiau ir greičiau draugų susirasiu“, – pasakoja Konstantinas Murauskas.
Abu jaunuoliai sako, kad pabaigę Paįstrio Juozo Zikaro gimnaziją norėtų tęsti mokslus ir neužmiršti teatro. Jiems tai tarsi hobis.
„Teatre išmokau save nugalėti, įveikiau scenos baimę“, – sako Martynas.
„Manau, kad kiekvienas turime baimę kalbėti viešai, o kai lankai dramos būrelį – tos drąsos atsiranda daugiau, – draugą papildo Konstantinas. – Labiausiai vežantis dalykas ir yra jaudulys. Kad ir šiandien, išėjau ant scenos ir tos penkios minutės pradžios buvo baisios, bandai valdytis, su savimi susitarti ir po tų penkių minučių tarsi viskas atslūgsta. Tiesiog vaidini.“
„Kas dar nebandęs, tai tikrai linkėčiau pabandyti vaidinti. Čia praleistas laikas – tai ne tik linksmybės, bet ir pamokos įveikti save. Kai tu gauni vaidmenį tokio žmogaus, koks tu pats nesi, tampa sunku pačiam pasikeisti. Bet reikia. Čia yra išmokstama to, kad gali būti ne vien savimi“, – pripažįsta Martynas.
„Savo vaikams aš galbūt net liepsiu eiti į dramos būrelį, – tvirtina Konstantinas. – Nes daug prideda gyvenime vertybių – draugiškumo, pasitikėjimo vieni kitais, savimi.“
Dvyliktokė Rugilė Kakčiukaitė jau ir pati negali suskaičiuoti, kiek premjerų kartu su „Skruzdėlės“ teatru išgyveno per devynerius metus. Ji taip pat linki visiems bent trumpam prisijungti prie teatrinės veiklos, nes taip galima įgyti naujos patirties, susitaikyti su savo baimėmis, pamatyti daug naujų žmonių.
„Gali įsijausti į kitų žmonių vaidmenį, suprasti, kaip jie jaučiasi“, – sako Rugilė.
Trys jaunuoliai vieningai tvirtina, kad teatras jiems padėjo sutvirtinti prieš tai užsimezgusias draugystes, nes per bendras patirtis, pagalbą sudėtingose situacijose jie tapo tarsi šeima. Jei jaunuolių keliai ir išsiskirtų – mat, Rugilės kišenėje jau guli lėktuvo bilietas kelionei į svečią šalį, o abu vaikinai svarsto, kur ir kokias studijas pasirinkti – išgyvenimai ir malonūs prisiminimai liks ilgam.
Muzikos nepaleis
Kotryna Juškaitė iš Raguvos pasakoja, kad muziką atrasti jai padėjo šeima.
„Mano mama yra muzikos pedagogė, nuo pat mažų dienų aš ir grojau, ir dainavau, ir šokau… Kažkaip net sunku būtų įsivaizduoti laisvalaikį be popamokinių būrelių, – sako dvyliktą klasę baiginėjanti mergina. – Dvylika metų dainavau, tai ilgas laikas, tad nesinorėtų apleisti tai, į ką buvo tiek daug pastangų sudėta.“
Būtent dėl šios priežasties jaunoji raguvietė planuoja sieti savo ateitį su muzikiniu folkloru. Ji bandys stoti būtent į šią specialybę. Ji pastebi, kad nors veiklos sritis keisis mažai, bus sunku atsisveikinti su Raguvoje lankytais laisvalaikio užsiėmimais.
„Jau dabar tai jaučiasi. Noriu dar vaidinti, bet suaugusiųjų teatro pas mus nėra, tik vaikų, mažųjų, todėl sunku ir liūdna atsisveikinti su tuo, ką galėjau dar nuveikti, bet dabar nebegaliu, – apgailestauja Kotryna. – Dar anksčiau lankiau pučiamųjų instrumentų būrelį, bet dėl alergijos teko atsisakyti pamokų.“
Ji nedvejodama pripažįsta, kad be visų Raguvos kultūros centro ir mokyklos siūlomų popamokinių veiklų jos dienos būtų gerokai liūdnesnės. Jei yra jaunuolių, nelankančių nė vieno užsiėmimo – ji ragintų atrasti sau mėgstamą veiklą.
„Būrelius lankyti verta. Gyvenimas su jais spalvingesnis, daug ką gali patirti. Ne tik mokykla, bet ir laisvalaikio užsiėmimai gali padaryti gyvenimą ne tokį liūdną, ne tokį pasyvų. Visko įdomaus gali atrasti eidamas tiesiai, iškėlęs galvą ir žvelgdamas į pasaulį. Ką jis siūlo – tą ir imk“, – palinkėjimu pokalbį apibendrina abiturientė.
