Respublikinė Panevėžio ligoninė turi unikalų medicinos muziejų – jis įrengtas ligoninės požemiuose, slėptuvėje. Čia negali patekti vos panorėjęs. Muziejaus sunkios, dvigubos durys tik retkarčiais atidaromos, dažniausiai jauniesiems smalsučiams panevėžiečiams
Tarp muziejaus eksponatų matomi ne tik gydytojų darbo įrankiai, bet ir operacijų metu ištraukti svetimkūniai. Eksponatus muziejui pradėjo kaupti gydytojas chirurgas Vitalijus Panava.
Eksponatai – originalūs
Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas mielai sutiko atverti muziejaus duris ir papasakoti apie sukauptus eksponatus.
„Muziejus atsirado prieš daugelį metų ir įrengtas – slėptuvėje. Statant ligoninę sovietmečiu ir buvo įrengta slėptuvė, o tokias slėptuves turi visos Lietuvos didžiosios ligoninės. Slėptuvė įrengta su visomis būtiniausiomis apsaugos priemonėmis, o vienoje patalpoje įrengtas muziejus. Eksponatus surinko daktaras V. Panava. Į muziejų pateko anų laikų įrengimai, reikmenys, kurie jau nebenaudojami. Eksponatai – originalūs“, – pasakojo ligoninės direktorius ir teigė, kad yra muziejinių vertybių, kurioms beveik šimtas metų.
„Ant muziejaus sienos valandas vis dar skaičiuoja senutėlis laikrodis, nuo 1932-ųjų keliaujantis per apskrities ligoninę. Jautresnį lankytoją gali pašiurpinti medicinos įrankių kolekcija. Dauguma jų skaičiuoja aštuonis dešimtmečius“, – kalbėjo A. Skorupskas ir rodė sukauptus eksponatus.
Rijo net šakutes
Pasak ligoninės direktoriaus, Panevėžio ligoninės muziejus nėra tokio dydžio, kokie yra Rygoje arba Kaune.
„Už sukauptas vertybes galime dėkoti entuziastams, kurie po kruopelytę kaupė jau nebenaudojamus medicininius instrumentus, rijikų „grobius“, tarp kurių ne tik smulkios monetos, bet ir didesni daiktai. Ekspozicijoje turime, ką prieškario ir pokario metais buvo prariję panevėžiečiai. Šią kolekciją dar 1934-aisiais pradėjo rinkti vienas gydytojas. Jis iš pacientų kūnų ištrauktas įvairenybes kruopščiai sutvarkydavo – užrašydavo nelaimėlio pavardę, datą, kada tai įvyko, ir padėdavo po stiklu“, – aiškino ligoninės vadovas A. Skorupskas.
Pasiteiravus, kaip žmogaus organizme atsirado šakutė, paaiškino: „Aštrius daiktus rydavo kaliniai. Taip jie patekdavo į ligoninę. Tačiau po operacijos kaliniai vėl grįždavo į kalėjimą.“
Eksponatų skaičių pametė
Panevėžio ligoninės direktorius prisipažino, kad negalįs tiksliai pasakyti, kiek eksponatų yra muziejuje.
„Jų tikrai daug, nuo pačių smulkiausių instrumentų iki didesnių daiktų: operacinio stalo, stomatologinės kėdės, spintų chirurginiams instrumentams, baldų. Kai kuriais atvejais sunku nustatyti, kada jie buvo pagaminti. Ekspozicijoje yra narkozės aparatas, pagamintas maždaug 1980-aisiais. Retas hemodializės aparatas. Jis buvo naudojamas Lietuvoje 1965–1980 metais“, – didžiavosi medicinos muziejaus eksponatais A. Skorupskas.
Ligoninė galėtų dirbti požemiuose
Medicinos įstaigos vadovas sako, kad medicinos muziejų norėtų perduoti įstaigai, kuri užsiima muziejininkyste.
„Tai gali būti Kraštotyros muziejus. Arba galvojame įrengti patalpas kitoje ligoninės vietoje, kad muziejus būtų atviras visuomenei. Dabar dažniausiai lankosi jaunieji panevėžiečiai, kurie dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose. Jiems labai patinka ligoninės tuneliai, kurių ilgis per du km, ir visuomet pasiprašo įleidžiami į požemius. Beje, kadangi ligoninės požemiai dideli, tai esant reikalui įstaiga galėtų dirbti po žeme – persikelti į rūsio patalpas ir dirbti ekstremalioje situacijoje“, – aiškino A. Skorupskas.
