Sveikatos apsaugos ministerija rengia tvarką profilaktiškai skiepyti nuo beždžionių raupų. Lietuva šių skiepų gavo rugpjūtį, tačiau iki šiol nepaskiepytas nė vienas žmogus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią savaitę paskelbė, kad beždžionių raupai ir toliau turėtų būti klasifikuojami kaip tarptautinio masto ekstremali sveikatos apsaugos situacija.
Nė viena skiepo dozė nuo beždžionių raupų iki šiol neiškeliavo iš ekstremalių sveikatai situacijų centro. Visos 1400 rugpjūtį gautų dozių toliau čia tebesaugomos.
„Šiuo metu turima vakcina būtų skiepijami sąlytį su beždžionių raupais turėję asmenys, tačiau šiuo metu beždžionių raupai Lietuvoje neregistruojami“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina sveikatos apsaugos ministerijos specialistė Galina Zagrebnevienė.
Iš viso Lietuvoje vasarą buvo nustatyti penki beždžionių raupų atvejai, tačiau dar tuomet Lietuva nebuvo gavusi skiepų. Nors visa vakcina nuo beždžionių raupų tebeguli šaldytuve, dar šiemet Lietuva gaus papildomai 1400 dozių.
„Šalys narės užsisakė vakcinų proporcingai pagal gyventojų skaičių, pagal esamą situaciją, tai mes ėmėme patį tą minimalų kiekį, bet kai užsisakoma, rezervuojama, deja, būna situacijų, kada tenka tas vakcinas išpilti, nes tiesiog jų neprireikia“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Vis dėlto ministerija tikisi, kad išpilti vakcinų nuo beždžionių raupų, kaip atsitiko su koronaviruso skiepais, neprireiks. Galbūt dar šiemet vakcina bus pradėta skiepyti profilaktiškai.
„Šiuo metu yra rengiama tvarka, koreguojami teisės aktai, kad galėtume pradėti vakcinaciją. Mes esame apsisprendę dėl kriterijų, pagal kuriuos pakviesime žmones skiepytis. Tie kriterijai nustatyti asmenims, turintiems didžiausią riziką užsikrėsti beždžionių raupais, būtent rizikos grupių asmenims“, – pabrėžia G. Zabrebnevienė.
Virusologas Saulius Čaplinskas teigia, kad gerai, jog profilaktiškai bus pradėti skiepyti rizikos grupei priklausantys esantys žmonės, tačiau pirmiausia, pasak profesoriaus, reikia juos pradėti šviesti.
„Jeigu žmonės neįvertins savo rizikos ir nesupras, kodėl jiems reikia profilaktiškai pasiskiepyti, tai kodėl mes manome, kad jie tai darys. Mes visa tai jau praėjome prieš gerą 30 metų su AIDS programa, kur buvo būtent kryptingai dirbama pasitelkiant tą programą, švietimą vieni kitiems bendraminčių, kurie yra autoritetas“, – tikina S. Čaplinskas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajevienės teigimu, nors pastebima, kad beždžionių raupais užsikrečiama mažiau, liga niekur nedingo. Ji Europoje itin smarkiai išplisti negalėjo ir dėl to, kad dalis gyventojų iki 1980-ųjų buvo paskiepyti nuo raupų.
„Tam tikrą įtaką, aišku, turėjo, nes vyresnio amžiaus asmenys yra paskiepyti raupų vakcina, tai kažkokį imunitetą jie turėjo, bet jei kalbėtume apie jaunesnius asmenis, tai jie neturėjo, būtent todėl reikėjo ypač saugotis užsikrėtimų“, – teigia specialistė.
Iki šiol 29-iose Europos šalyse registruota per 20 tūkstančių raupų atvejų, daugiausia –Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose.
