Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodžiusi vizualizacija, pastatyti Laisvės aikštėje tamsaus atspalvio naują pastatą, sukėlė nemenką šurmulį. Negano to, internautai laidė išraiškingas nuomones ir kritikavo būsimą pastatą.
Be to, užkliuvo jau pastatyti pastatai – naujasis SEB banko pastatas Vasario 16-osios bei pastatas J. Urbšio gatvėse.
Žiūrėti perspektyviai
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė naujienų portalui JP ramiai aiškino apie architektūros naujoves ir madas.
„Architektai turi žiūrėti į ateitį. Ta prasme, žengti vienu žingsniu sparčiau nei kiti žmonės. Architektas projektuoja šiandien, o jo namas bus pastatytas po kelių metų ir stovės, mažiausiai, 50 metų. Todėl turi žiūrėti ir mąstyti perspektyviai – neprojektuoti tai, kas šiandien yra įprasta mūsų akiai. Lietuva atvira, atsidarė sienos ir matomos naujos architektūros tendencijos, kurios vyrauja pasaulyje“, – kalbėjo vyriausia miesto architektė ir teigė, kad Lietuvoje madas diktuoja tūrinės architektūros atstovai – garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Neiškraipyti istorijos
Pasak architektės, labai svarbu, kad architekto projektuojamas pastatas turi įsirašyti į vietą, kurioje bus pastatytas.
„Tokios yra taisyklės, kuriomis vadovaujasi architektai. Architektūriniu požiūriu kiekvienas laikmetis turi savo bruožus. Jeigu architektas projektuoja pastatą šalia kitų pastatų, kurie pastatyti XVIII–XXI–XX a., negali suvaidinti to laikmečio architektūros. Architektas neturi teisės to daryti. Architektas privalo neiškraipyti istorijos. Tai būtų nepagarba kultūros paveldui. Jis privalo ateinančioms kartoms palikti savo laikmetį“, – aiškino D. Gasiūnienė.
Pasiteiravus, ar būsimi tamsios spalvos naujoviški statiniai įsirašys į Laisvės aikštės atnaujinimo projektą, Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja sakė:
„Laisvės aikštės šiaurinės dalies pastatai turi savo charakterį. Kaip jau sakiau, nauji pastatai neturi atkartoti jau esančių pastatų charakterio, manierų. Todėl naujas pastatas turi būti visiškai kitoks – neturi dominuoti ir atkartoti jau stovinčių pastatų charakterio.“
Pasikliauti architektais
Pasak vyriausiosios miesto architektės, architektūroje vyrauja trys spalvos.
„Juoda, pilka ir balta. Naujai projektuojamas pastatas nėra juodas – atspausdinta vizualizacija neatskleidžia tikros pastato spalvos. Tikroji spalva – neutrali, prigesinto grafito atspalvis. Ši spalva – madinga. Nereikia bijoti naujovių, reikia pasikliauti profesionaliais architektais, o šį namą suprojektavęs panevėžietis architektas Valdas Klimavičius yra geras architektas“, – kalbėjo D. Gasiūnienė ir teigė, kad viskas susitvarko laikui bėgant:
„Jei tai bus geros architektūros pavyzdys, tai jis taip suaugs su aplinka ir nepastebėsime. Šiuo metu naują būsimą pastatą matome drastišką, bet po kelerių metų matysime kitaip. Kita vertus, tegu žmonės išsisako, ką galvoja. Šaunuoliai, kad reaguoja ir reiškia savo nuomonę. Daug blogiau, jei visiškai nereaguotų. Architektūra yra toks dalykas, į kurį būtina reaguoti. Ir dar, juoda spalva – prabangos spalva. Mes norime turėti prabangų Panevėžį? Tikriausiai norime. Tuo neabejoju.“
Reakcijos skirtingos
Pasiteiravus, kodėl tokios skirtingos reakcijos į būsimą pastatą, D. Gasiūnienė, kiek pamąsčiusi, apibendrino:
„Savivaldybė visus projektus rodo, viešina ir demonstruoja. Niekas neužslėpta. Galima susipažinti su projektais pradinėje kūrimo stadijoje. Todėl visai gerai, kad į projektą sureaguota. O reakcijos skirtingos: vieni sveikina, kiti peikia. Džiugu, kad į Savivaldybę kreipiasi verslininkai su pasiūlymais statyti. Juk merija tikrai nieko nepastatys. Savivaldybės reikalas sutvarkyti infrastruktūrą, ką dabar Savivaldybė su projektais ir daro. Todėl viskas bus sutvarkyta iki smulkmenų. Jeigu mes viename iš penkių šalies didmiesčių jausimės prabangiai, tai bus šaunu. Būtina atstatyti tikrąją Panevėžio vertę, tikrąjį vardą.“
Planai
Naujo tamsiojo pastato projekto užsakovai – nekilnojamojo turto plėtotojos įmonės „Gedsta“ ir „Aukštaitijos renovacija“.
Naujojo pastato pirmajame aukšte numatytas restoranas, antrajame – komercinės patalpos, o trečiajame ir mansardoje – gyvenamieji būstai. Projektas jau buvo svarstytas Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos. Ekspertai būsimojo pastato viziją palaimino.
Architektūriniai sprendimai Panevėžyje
