Skirtingai nei Vakarų Europos valstybėse, Lietuvoje 18–29 m. amžiaus jaunimas vidutiniškai uždirba tiek pat, kiek „į rankas“ gauna 46–59 m. amžiaus asmenys, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Taip pat, anot „Swedbank“ duomenų, apie 63 proc. tiek 18–29 m., tiek 40–59 m. amžiaus grupės asmenų uždirba nuo minimalaus iki vidutinio atlyginimo, kitose amžiaus grupėse šios proporcijos skiriasi.
„Lietuvoje jaunas žmogus vidutiniškai per mėnesį gauna apie 1200 eurų. Tą rodo ir „Swedbank“, ir duomenų agentūros duomenys. Ir tai mus nustebino, nes 46–59 m. amžiaus grupėje esantys žmonės, kurie darbo rinkoje yra daugiau nei 20 metų, gauna labai panašų atlyginimą. Tuo mes skiriamės nuo kitų Vakarų Europos valstybių, kur vyresni asmenys įprastai gauna didesnius atlyginimus“, – šią savaitę spaudos konferencijoje teigė G. Ilekytė.
Pasak „Swedbank“ duomenų, minimalią algą 18–29 m. amžiaus grupėje uždirba vos 1 proc., o 36 proc. uždirba didesnę nei vidutinę algą, tuo metu tarp 40–59 m. asmenų apie 3 proc. uždirba minimalią algą, apie 35 proc. – didesnę nei vidutinę. Tuo metu, tarp 30–39 m. amžiaus asmenų net 45 proc. uždirba didesnę nei vidutinę algą, vidutinę gauna 53 proc., o minimalią – 2 proc.
Ekonomistės nuomone, toks sutapimas gali būti nulemtas to, jog jaunimas linkęs persikelti gyventi į didžiuosius miestus, kurie pasižymi geresnėmis algomis ir platesniu gerai apmokamų darbų pasirinkimu. Ji pastebi, kad jaunimas taip pat daug labiau linkęs dirbti privačiame, o ne viešajame sektoriuje, tad jų algos auga šiek tiek greičiau.
„Kodėl taip yra, priežasčių gali būti ne viena. Jauni gyventojai dažniau gyvena didžiuosiuose miestuose, kur atlyginimai didesni, darbų pasirinkimas platesnis, jie dažniau dirba privačiuose sektoriuose. Jaunesni žmonės turi ir informacinių technologijų įgūdžius, moka anglų kalbą, kurios reikalauja didelė dalis darbdavių“, – aiškino ji.
„Pastebime koreliaciją, kad vyresnių asmenų atlyginimai auga greičiau, kai yra keliamos algos viešajame sektoriuje“, – pridūrė ji.
