Tyrimai rodo, kad vis mažiau Lietuvos žmonių kasdien išsiverčia be automobilio, nevairuojančių mūsų šalies gyventojų per trejus metus gerokai sumažėjo. Naujausiais duomenimis, mūsų šalyje prie automobilio vairo nesėda 28 proc. žmonių. Jie naudojasi viešuoju transportu, renkasi kitas transporto priemones arba automobiliuose sėdasi į keleivio vietas.
„Kasdienio gyvenimo be automobilio neįsivaizduojančių mūsų šalies žmonių skaičius kasmet auga. Šias tendencijas kuria vis didėjantis gyventojų siekis būti savarankiškais. Prie to prisideda ir ekonominės sąlygos – už miesto arba mažesniuose Lietuvos miesteliuose gyvenantiems žmonėms sudarytos menkesnės galimybės naudotis viešuoju transportu. Jiems neturint asmeninės transporto priemonės sunku pasiekti darbovietę, vaikų ugdymų įstaigas ir kitas vietas, kuriose žmonės privalo apsilankyti kiekvieną dieną“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimų duomenimis, mažiausiai – vos 19 proc. – nevairuojančiųjų yra 35-44 m. amžiaus, daugiausiai – net 44 proc. – kasdien nesėdančių prie automobilio vairo žmonių sudaro jaunimas iki 19 metų. Prieš trejus metus didžiausia dalis – 66 proc. – tarp nevairuojančiųjų buvo vyresni nei 56 metų žmonės.
„Regitros“ statistika rodo, kad vairuotojų pažymėjimai dažniausiai išduodami aštuoniolikmečiams vairuotojams, tačiau tyrimai parodė, kad jie iškart nesėda prie automobilio vairo. „Dalis jaunų žmonių dar neturi pakankamai lėšų savam automobiliui įsigyti, todėl vairuoja tik retsykiais. Kita dalis, nors ir turi vairuotojo pažymėjimą, renkasi šiuo metu madingas ir tarp jaunų žmonių populiarias transporto priemones – elektrinius paspirtukus, dviračius, riedžius. Be to, jauni žmonės kasdien daug kilometrų įveikia pėsčiomis“, – sakė draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijos šalims.
V. Katilienės teigimu, 35-44 metų žmonių kasdieninis maršrutas yra pats ilgiausias: jie ne tik vyksta į darbą patys, bet ir veža vaikus į ugdymo įstaigas, būrelius, kai kurie paveža bei pasiima iš darbo sutuoktinius, vyksta apsipirkti bei pramogauti. „Vidutinio amžiaus žmonės rečiausiai naudojasi viešuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis, nes automobilis yra tarsi kartu su jais keliaujantys namai ant ratų“, – kalbėjo draudikė.
Tyrimai parodė, kad automobilio Lietuvoje nevairuoja 23 proc. vyrų ir 33 proc. moterų. Prieš trejus metus kiekvieną dieną prie transporto priemonės vairo nesėsdavo 27 proc. vyrų ir 61 proc. moterų.
Ji atkreipė dėmesį, kad Latvijoje yra daugiausiai nevairuojančių žmonių. Kaimyninėje valstybėje prie vairo nesėda 32 proc. šalies gyventojų. Estijoje, kaip ir Lietuvoje, kasdien nevairuoja 28 proc. žmonių.