Pasklidus kalboms apie tai, kad Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“ planuoja nutraukti savo veiklą, skubame pranešti, kad žinia klaidinanti. Pokyčių bus, tačiau laikraštis ir toliau eis pasitikdamas ištikimiausius savo skaitytojus pozityviomis bei bendruomenių veiklą motyvuojančiomis temomis.
„Šitas laikraštis – jei žiūrėti į jo tradicijas – objektyvias, tikras, realybę atspindinčias naujienas rašo. Jį labai malonu skaityti. Gal stokota populiarinimo, gal reklamos, bet šiaip tai tikrai geras rajono laikraštis“, – sako Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Jis pats dažną šeštadienio rytą pradedąs versdamas „Tėvynės“ puslapius: „Skaitmeninis laikraštis gal ir būtų patogiau, tačiau turime galvoti apie vyresnio amžiaus žmones, kurių rajone ne taip mažai, jie pratę prie tradicinio skaitymo.“
Laikraštis rajone – prestižas
Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazys Binkis sako, kad jo draugystė su šiuo laikraščiu prasidėjo anksčiau nei jis perėmė į savo rankas Bendruomenių sąjungos vairą, kuriam šiuo metu „Tėvynė“ ir priklauso.
„Man „Tėvynė“ tiesiog įaugusi į kraują. Nuo 1963 metų vis draugauju su ja, teko ir pačiam kažkada rašyti. Šis laikraštis rajono ir bendruomenių, rajono žmonių atžvilgiu visada buvo labai pozityvus. Nors leidyba buvo sunki, jis visuomet buvo laukiamas, ypač kaimo vietovėse. Ir visai nesvarbu, kad viskas keliasi į elektroninę erdvę. Patys aktyviausi skaitytojai visada būdavo tokių kaip Žibartoniai ar Puodžiūnai gyvenviečių žmonės – tokių, kurios atitolusios nuo miesto“, – sako K. Binkis.
Seimo narė Guoda Burokienė tikina, kad rajone leidžiamas laikraštis – prestižas.
„Tai informacija iš pirmų lūpų apie rajono ir regiono gyvenimą. Žinau, kad kituose rajonuose būna net ne po vieną, o po kelis leidžiamus laikraščius, ir jei Panevėžio rajone neliktų nė vieno – būtų labai liūdna, – atkreipia dėmesį parlamentarė. – Panevėžio rajonas yra vienas iš nedaugelio rajonų, kurie auga ir visko čia vyksta labai daug. Man „Tėvynė“ yra pirmas informacijos šaltinis, norint susiorientuoti regiono aktualijose.“
Ji pabrėžia, kad didžiuosiuose portaluose publikuojama informacija retai kada kalba apie regionų aktualijas.
„Pastebiu, kad kartais rajone gyvenantys žmonės žino daugiau apie tai kas vyksta Vilniuje, nei apie savą kraštą. Todėl išsaugoti spausdintą laikraštį – turėtų būti prioritetas“, – sako ji.
Pokyčių vėjai
Kad laikraščio nauda nenuginčijama, sutinka ir ilgametė savaitraščio „Tėvynė“ korespondentė, ištikima draugė, Velžio bendruomenės pirmininkė Birutė Kronienė.
„Laikraštis „Tėvynė“ visada buvo žmonių balsas. Net sovietiniais metais, kai naujienos turėjo būti skelbiamos tokios, kokių reikia, šis laikraštis kalbėjo apie paprastų Panevėžio rajono žmonių gyvenimą. Labai apmaudu, kad dabar, kai savo balsu galime kalbėti laisvai, žmonės neįvertina šios privilegijos. Panevėžio rajono bendruomenių žmonės nesuprato šviesios atminties Kazimiero Petraičio idėjos turėti savo laikraštį – laisvą, nepriklausomą nuo politinių vėjų, su daug gerų žinių apie bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, – pastebi B. Kronienė.
– Tai, kad „Tėvynė“ išslydo iš rankų, laikau dideliu Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos praradimu. Liūdna, kad Bendruomenių sąjungos taryboje, kurioje ir aš esu jau aštuonerius metus, visą laikraščio gyvavimo laiką buvo žmonių, kurie „Tėvynę“ laikė visus pinigus praryjančia bėda. Geroji šios liūdnos istorijos dalis ko gero yra ta, kad „Tėvynė“ gyvuos, tačiau būtų naivu tikėtis, kad ji bus tokia kaip iki šiol, nes komercinės krypties laikraščiai vadovaujasi kitomis vertybėmis. Man, septynerius metus dirbusiai „Tėvynės“ dirvonuose, šie metai dovanojo neįkainojamą supratimą, kokie lobiai slypi paprastų kaimo žmonių gyvenimų istorijose, daugybę mielų pažinčių, išaugusių į artimą bičiulystę, ir daug brangaus laiko mielų „Tėvynės“ bendradarbių kompanijoje.“
Neatsiejama rajono dalis
Ramygalos kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė su malonumu prisimena prieš beveik dešimtmetį gautą „Šviesulio“ nominaciją.
„Iš visų gautų apdovanojimų ir padėkų šita pati mieliausia. 2010 metais „Tėvynės“ organizuotuose apdovanojimuose buvau išrinkta „Kultūros šviesuliu“. Rinko ne komisija, ne atsakingi asmenys, o žmonės, laikraščio skaitytojai. Tai buvo įvertinimas, kuris dar ir dabar sušildo širdį“, – sako L. Kubiliūniėne.
Ji sako, kad „Tėvynės“ laikraštis ir dabar neatsiejamas nuo kultūros centro gyvenimo: įstaiga jį prenumeruoja, o žmonės neretai ateina vien jo pavartyti, paskaityti, pasidomėti, kas kaimyninėse gyvenvietėse vyksta. Smalsu jiems.
„O iš kultūros pusės – „Tėvynė“ būdavo ir yra labai didelė paspirtis rengiant projektus. Kiekvieną projektą labai svarbu viešinti, papasakoti apie tai, kaip ir kur jis buvo įgyvendintas, o rajono laikraštis visada yra viešinimo priemonė Nr.1. Ten ir mūsų tekstai telpa, ir plakatai, o sutarimai įgyvendinami sklandžiai ir operatyviai. Kultūrai – tai labai reikšminga“, – sako Ramygalos kultūros centro direktorė.
Pašnekovei pritaria ir Panevėžio rajono verslininkas, visuomenės veikėjas Jonas Katinas.
„Manau, kad „Tėvynės“ laikraštis itin vertas dėmesio, nes čia galimybę pasisakyti turi rajono bendruomenių šviesuliai. Spausdinama ypač mūsų bendruomenių veikla, mūsų kaimuose vykstantys judesiai. Jis nušviečia bendruomenes iš pirmų lūpų. Žurnalistas, imdamas interviu, gali vienaip interpretuoti, gali temą pakreipti savo linkme, o kai pačios bendruomenės kalba apie savas aktualijas – to niekas neatstos. Tai gyva“, – tikina J. Katinas.
Verslininkas atkreipia dėmesį, kad leidinys turi erdvės ir tobulėjimui.
„Gal reikėtų daugiau rašyti ir apie verslo laimėjimus. Panevėžio pramonės ir amatų rūmams priklauso 300 įmonių, kurių dalis yra įsikūrusios ir rajone. Gal kartais jie pasikuklina, gal patys nedrįsta, bet jei koks darbuotojas ryžtųsi papasakoti apie vykdomas inovacijas ar didesnį įdarbintų darbuotojų skaičių – labai svarbu, kad būtų erdvė, kur jis tai galėtų padaryti“, – sako visuomenės veikėjas.
Naujas žvilgsnis į naujienų horizontus
Seniausio Panevėžio rajono laikraščio leidimo principai, vertybės ir darbuotojų komanda nesikeis. Prioritetu išliks bendruomenių aktualijos, reikšmingi kultūriniai įvykiai bei pozityvios istorijos.
Tai ne pirmas kartas, kai keičiasi vienintelio Panevėžio rajono laikraščio savininkai.
„Mes tik už tai, kad „Tėvynė“ gyvuotų. Ir dabar kalbame apie galimybes ją toliau platinti mūsų padaliniuose, – sako Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kazimieras Antanynas. – Linkėtume leidiniui išlaikyti gerą toną, kuriuo remdamasis dažniausiai ir platindavo žinias. Neigiamos bei neobjektyvios informacijos ir taip per daug. Linkime ir tikimės, kad laikraštis bus toks, koks ir buvo, o temos aprėps gal net ir visą apskritį.“