Panevėžio rajono Krekenavos bazilikos klebonas įsigijo elektromobilį ir prie parapijos namų įsirengė įkrovimo stotelę. Tačiau dabar dvasininkas turi skaičiuoti, kur keliaujant pakrauti automobilį. Lietuvoje įkrovimo stotelių plėtra yra lėta, nepakanka viešų ir nemokamų stotelių.
Persėdęs į naują elektromobilį klebonas džiūgauja ir vardija privalumus. Tylus, greitas, komfortiškas, tačiau kelia stresą neapskaičiavus, kiek kilometrų pavyks nuvažiuoti su įkrauta baterija. Klebonas prie parapijos namų net įsirengė įkrovimo stotelę, bet tolimos kelionės vis tiek tampa iššūkiu.
„Buvo tokia situacija: supratau, kad jeigu norėsiu grįžti į Krekenavą, nepakrovęs transporto priemonės negrįšiu. Teko Vilniuje ieškoti, kur yra ta įkrovimo stotelė. Tai nebuvo taip lengva, kadangi vieno tinklo nėra“, – pasakojo klebonas Gediminas Jankūnas.
Jis tvirtino, kad vyresniems žmonėms toks automobilis gali kelti įtampą ne tik todėl, kad įkrovimo stotelių tinklas neišplėtotas, bet ir todėl, kad stoteles valdo ne vienas operatorius. Tad reikia mokėti naudotis net keliomis mobiliosiomis programėlėmis.
„Reikia galvoti apie vieną programėlę arba sistemą, kuri leistų matyti visas galimas stoteles: jos viešos ar privačios, mokamos ar nemokamos, ar tuo metu stotelėje kažkas kraunasi transporto priemonę, jei taip, kiek dar laiko krausis“, – svarstė G. Jankūnas.
Pasak savivaldybės atstovo Arvydo Šato, Panevėžyje įrengta 30 prieigų prie stotelių. Prie vienos stotelės gali krautis du arba trys automobiliai. Plėtros plane numatyta, kad Panevėžyje iš viso bus apie 100 stotelių.
Statybos techninis reglamentas įpareigoja krovimo stoteles įrengti prie daugiabučių. Tik vargu, ar dauguma daugiabučių gyventojų įpirktų elektromobilius.
Stotelių plėtros bendrovės vadovas Paulius Gūžys teigė, kad privačių stotelių poreikis kas mėnesį auga 20–25 proc., o viešosios stotelės daugiausia įrengiamos prie gamyklų ir įmonių. Apie 70 proc. elektromobilių kraunami namie ar netoli jų.
Pats P. Gūžys pripažino, kad elektromobiliu patogiau važiuoti netolimus atstumus.
„Jeigu per dieną nuvažiuojamas didesnis atstumas, pavyzdžiui, keliaujama iš Vilniaus ar Kauno į Klaipėdą, ko gero, gali kilti nepatogumų, nes reikės daugiau planuoti, keliones derinti su savo pertraukėlėmis, sustojimais“, – akcentavo bendrovės „Įkrautas“ vadovas P. Gūžys.
„Regitros“ duomenimis, balandžio 1-ąją Lietuvoje buvo beveik 1 tūkst. elektromobilių. Skaičiuojama, kad po 3 m. jų bus apie 50 tūkst. Iki 2030 m. šalies savivaldybės numato įrengti apie 5 tūkst. prieigų.
