Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad šiuo metu nemato pagrindo dėl koronaviruso įvesti nepaprastąją padėtį, kaip siūlo opozicija ir kai kurie teisininkai.
„Šiandien yra kovo 24 diena, aš nematau priežasčių, kodėl reiktų eiti papildant (ekstremalios situacijos – BNS) režimą, kad būtų ribojamos kitos konstitucinės teisės“, – antradienį sakė ministras per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.
R. Karoblis sutiko, kad Vyriausybės paskelbtas karantino režimas varžo kai kurias piliečių konstitucines teises, tačiau šie suvaržymai, anot jo, galimi pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.
„Mano supratimu, dabar priežasčių, kodėl reiktų įvesti specifinį nepaprastosios padėties režimą, nėra. Tai yra ekstremalios situacijos režimas pagal Užkrečiamųjų ligų prevencijos įstatymą, tos priemonės dabartinės leidžiamos“, – teigė ministras.
„Kalbant apie konstitucines teises, taip, tai yra būtini reikalavimai pagal karantino sąlygas, tačiau neribojama nei žodžio laisvė, nei panašios kitos politinės laisvės, tos laisvės galioja, ir tas yra skirtumas tarp ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties“, – pažymėjo R. Karoblis.
Anot jo, nepaprastąją padėtį reikėtų įvesti tuomet, jei situacija pradėtų kelti grėsmę visuomenės rimčiai ir valstybės konstitucinei sąrangai, ir jų būtų neįmanoma pašalinti neįvedus nepaprastosios padėties.
Opozicijos lyderio konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio siūlymu Seimo valdyba parlamento teisininkų paprašė išaiškinimo dėl karantino priemonių pratęsimo teisinių pagrindų.
G. Landsbergis rėmėsi kelių teisės profesorių nuomone, kad užsitęsus karantinui ir gilėjant krizei kyla reali grėsmė visuomenės rimčiai, o tai yra pagrindas įvesti nepaprastąją padėtį.
Įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Pasak Seimo opozicijos lyderio, pasibaigus krizei valstybė gali sulaukti kreipimųsi dėl žalos atlyginimo, o tada kils klausimas, ar Vyriausybės nustatyti ribojimai buvo teisėti.
Vyriausybė trečiadienį planuoja pratęsti anksčiau nustatytą dviejų savaičių karantino terminą.
