Pensinio amžiaus dalis sulaukusių gyventojų sako nemaloniai nustebę, kai sužinojo, kad privačiai II-ojoje pensijų pakopoje sukauptos sumos negali gauti visos iš karto. Kai kurie tokią tvarką vadina pinigų nusavinimu ir skubiai ieško, kaip lėšas atsiimti.
Mat nuo kitų metų tai gali būti dar sunkiau – keičiasi sumos dydis, nuo kurio pinigai mokami reguliariai kas mėnesį, o mokės vadinamuosius anuitetus „Sodra“. Ekonomistai sako, netrukus didesniu rūpesčiu gali tapti ne tai, kaip pinigus atsiimti, o kaip sėkmingai juos sukaupti.
Teko nusivilti
Neįvardyta norinti likti moteris apsidžiaugė, nes atėjo metas, kai gali naudoti privačiai fonde susikauptus pinigus. II-osios pensijų pakopos dalyvė nuo pat pradžių ir visus 15 metų kas mėnesį tam skirdavo sumą nuo algos, kad susikauptų kuo daugiau: „Kai jau nuėjau iki to skyriaus, per kurį turiu atsiimti, tai, pasirodo, kad nieko panašaus nėra. Tos visos sumos, kiek yra sukaupta, niekas neišmoka“.
Suma per didelė, kad moteris ją visą gautų iškart. Privaloma pirkti anuitetą. Tai reiškia, kad pinigai bus pervedami dalimis, o už šią paslaugą teks susimokėti. Moters skaičiavimu, kas mėnesį ji gautų apie 70 eurų. Sako, tai mažai, o kaip tik dabar reikia daug daugiau. Pensijos valdytojas kaip išeitį esą pasiūlė rinktis rizikingas investicijas ir, akcijų kainai kritus, atsiimti visą, bet jau sumažėjusią sumą. Praradimas būtų keli tūkstančiai eurų.
„Tie, kurie yra didesnę sumą sukaupę, tai… visiems yra labai nenaudinga. Aš manau, kad žmonės tikrai labai nusivylę. Tu gali kažkiek neatgauti, kažkiek prarasti. Jeigu žmogui reikia šiandien arba jo sveikata sušlubuoja, kaip, pavyzdžiui, mano atveju. Vartotojiškų kreditų irgi nelabai norisi imt. Tas, kas yra sukaupta, aš manau, tikrai šiai dienai turi būti išmokėta žmonėms“, – įsitikinusi pašnekovė.
Įstatymas nenumato
Bet įstatymas to nenumato. Suma, nuo kurios privalomas anuitetas, dabar skirtinga priklausomai nuo pinigus atsiimti norinčio žmogaus amžiaus. Nuo kitų metų bus 10 tūkst. eurų visiems, o lėšų išmokėjimo paslaugą iš privačių bendrovių perims „Sodra“.
„Anuitetų mokėjimas taptų pigesnis. Šiandien atsakyti, kiek pigiau, dar negalim. Todėl, kad šiuo metu vyksta intensyvus skaičiavimas. Svarbu suvokt, kad esminį elementą, be abejo, lemia ir administravimo kaštai. Tai dabar darbo grupė skaičiuojama šita kaina“, – aiškina Liutauras Vičkačka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas.
II-osios pensijų sistemos kritiko teigimu, Lietuva per reformą turėjo pasekti Estijos pavyzdžiu, kuri nutarė leisti žmonėms atsiimti pinigus iš fondų. Kaupimas privačiai esą turėtų būti ne valstybės reikalas, tada ir pasipiktinimo audros ja nebūtų.
Gresia naujas rūpestis
Dabar žmonėms gresia naujas rūpestis. Pensijų fondai kiekvieno žmogaus pinigus investuoja pagal tai, koks jo amžiaus. Jaunų – daugiau į akcijas, vyresnių – į obligacijas. Šios laikomos nerizikinga investicija. Tačiau dabar obligacijų palūkanos tampa neigiamomis ir pinigams apsaugoti per reformą įvesti gyvenimo ciklo fondai esą gali duoti atvirkštinį rezultatą.
„Atlikti tyrimai Australijoj, įrodyta per ilgą laikotarpį, kad tie gyvenimo ciklo fondai veikia ne kliento naudai. Tai buvo padaryta tokia išvada. Todėl, kad, jeigu mes žiūri pagal klientų amžių, tai jis gali būti jaunas, bet tuomet rizikuoti neverta, todėl, kad yra numatoma krizė. Ir priešingai, gali žmogus būt priešpensiniam amžiuj, jeigu rinkose yra pakilimas, tai reikia investuot į akcijas ir uždirbti“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
Rinkos prižiūrėtojo teigimu, pati gyvenimo ciklo fondai idėja – labai gera, nes pinigus valdo profesionalai. Bet dabar jiems esą tikrai sudėtingiau rasti, kur pelningai uždirbti.
„Pats blogiausias atvejis, jeigu iš tikrųjų tos palūkanos dar labiau žemėtų, pensijų fondai gali laikyti grynuosius pinigus. Na, yra buvę užsienyje šalių, kurios tiesiog nesugalvojo kur investuoti ir tada pasiima grynuosius pinigus, juos saugo kažkur, kad jau negeneruoti neigiamos grąžos. Šie metai, manau, bus pakankamai neblogi. Tie iššūkiai galbūt dar aktualesni taps kitais metais ir dar kitais“, – mano Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Sutartis su privačiais II pakopos pensijų fondais sudarę per milijonas Lietuvos gyventojų.