Kai kurie merai kritikuoja Vilniaus politikos analizės instituto trečiadienį paskelbtą savivaldybių gerovės indeksą.
Varėnos rajono, kuris indekse yra vienas iš paskutinių, meras Algis Kašėta sako, kad ne visos savivaldybės turi vienodas sąlygas.
„Tas indeksas negali būti objektyvus, nes sąlygos absoliučiai nėra vienodos, todėl turėtų būti diferencijuojama pagal tai, ar turi laisvąsias ekonomines zonas, ar turi galimybę laisvai disponuoti žeme“, – BNS sakė A. Kašėta.
Jis pabrėžia, kad rajone pritraukti investicijų sudėtinga dėl natūralių sąlygų – didelę dalį rajono teritorijos užimančių miškų.
„Varėnos rajonas yra miškingiausias rajonas. Mums įstatymai draudžia keisti miško žemės paskirtį, pritaikyti verslui, todėl mes neturime jokių svertų pritraukti verslui. Užsienio investicijų tokiomis sąlygomis nesulauksi, o vietinės investicijos neįskaičiuojamos į tas lenteles“, – teigė meras.
Tuo metu Šiaulių miestas indekse yra šeštas, tačiau šio miesto vadovas Artūras Visockas BNS teigė, kad ne visi statistiniai duomenys, kuriais rėmėsi indekso sudarytojai, yra pakankamai tikslūs.
„To reitingo nelaikau labai tiksliu ir atspindinčiu realią situaciją. Reitingas remiasi statistikos duomenimis, kurie metai iš metų yra nepakankamai tikslūs. Tarkim, savo būstinę turite Vilniuje, o jūsų gamyklos – Šiauliuose. Skaičiai atsidurs Vilniuje, nors realus darbas yra Šiauliuose“, – tvirtino A. Visockas.
Akmenės rajonas indekse yra 38 vietoje, nors pernai buvo 50-as.
Pasak šios savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, indeksas yra reikalingas, nes verčia pasitempti, tačiau irgi abejoja indekso tikslumu.
„Kodėl nėra vertinamos mūsų vietinės investicijos, kurios gali dešimteriopai būti didesnės negu užsienio? (…) Tarkim, „Akmenės cementas“ kažkada 100 mln. investavo į naują cemento krosnį“, – BNS sakė meras.
Būtinybę įtraukti į indeksą vietinių investicijų komponento įtraukimą akcentuoja ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
„Ar euras, kurį atsivežė danas arba norvegas, jis nėra ne toks pats kaip tas vietinis, kuris irgi investuoja tą patį eurą. Valiuta ta pati, įdarbinami tie patys žmonės“, – BNS sakė A. Klišonis.
Jis pridūrė, kad indeksas vis dėlto yra naudingas dalykas savivaldybių merams įvertinti vieni kitų darbą.
„Aš manau, kad tokių indeksų reikia, kad galėtume pažiūrėt ir pasilyginti, konkurencijos nereikia bijoti, bet gyventojų lūkesčiai yra vienodi (…) ar jis gyvena Pagėgiuose, ar gyvena Vilniuje“, – teigė Plungės rajono meras.
„Teisingos pastabos“
Indeksą sudariusio Vilniaus politikos analizės instituto vadovė Virginija Būdienė sako, kad mero pastabos dėl vietinių investicijų yra teisingos.
„Teisingos buvo kai kurios pastabos, pavyzdžiui, dėl vietinių investicijų, bet problema dažniausiai susijusi su įmanomumu gauti patikimos statistikos“, – BNS sakė instituto direktorė.
Ji pridūrė, kad į indeksą norėta įterpti ir kultūros situaciją savivaldybėje įvertinantį svertą, tačiau ir tam patikimų duomenų nėra arba yra labai mažai.
„Merų išsakytos pastabos daugiausia susijusios, kaip papildyti, pagerinti tą indeksą ir mes tą labai vertiname“, – teigė V. Būdienė.
Savivaldybių gerovės indeksą jos vadovaujamas institutas pristatė trečiadienį Prezidentūroje, čia buvo sukviesti merai, nevyriausybinės organizacijos, Seimo nariai.
„Čia buvo susirinkę tie, kurie susidomėjo ir norėjo dalyvauti, klausytis iš pirmų lūpų su savivalda susijusių problemų analizės“, – kalbėjo instituto direktorė.
Savivaldybių indeksą parengęs Vilniaus politikos analizės institutas įkurtas 2016 metais ir vienija įvairių sričių politikos ekspertus.
Indeksas skaičiuojamas naudojant viešai prieinamus 2018 metų oficialiosios statistikos duomenis. Jam sudaryti naudota statistika iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinės sistemos.
Sudarant indeksą buvo vertinama integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis, saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, neformalaus vaikų švietimo rodikliai, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentai, brandos egzaminų rezultatai, senatvės ir migracijos rodikliai.
