-1.4 C
Panevėžys
Antradienis, 6 gruodžio, 2022

Į Lietuvą atvykęs ukrainietis studentas – apie rūpestį broliuku ir svajonę atstatyti savo šalį

AutoriusJPFotoASMENINIS ALBUMAS
Tris mėnesius drauge su mama ir jaunesniu broliu Lietuvoje gyvenantis Oleksandras Mysyk pasakoja, kad beveik tiek pat laiko studijuoja ir Vilniaus universitete.

Dėl Ukrainoje kilusio karo sudėtingoje situacijoje atsidūrė daug studijų nebegalinčių tęsti studentų. Šiandien jie turi pasirūpinti ne tik savo profesine ateitimi, bet ir nuo karo bėgančiais giminaičiais. Todėl Vilniaus universitetas (VU) atveria duris studentams iš Ukrainos ir drauge su partneriais jiems skiria skatinamąsias stipendijas. Ukrainiečiams paramą teiks ir bendradarbiavimo sutartį su universitetu pasirašiusi „Norfa“.

Tikėjo, kad karo pavyks išvengti

Tris mėnesius drauge su mama ir jaunesniu broliu Lietuvoje gyvenantis Oleksandras Mysyk pasakoja, kad beveik tiek pat laiko studijuoja ir Vilniaus universitete. Šiemet pirmuosius teisės studijų metus užbaigęs jaunuolis sako, kad prasidėjus karui Ukrainoje apsispręsti atvykti į Lietuvą nebuvo sudėtinga, nes Vilniaus universitetas pasiūlė geras sąlygas ir toliau tęsti studijas bei įsikurti drauge su šeima.

Iš Dnipro kilęs vaikinas prisimena, kad karo pradžia tėvynėje priminė kino filmą. Pasak jo, nors ukrainiečiai nujautė, kad netrukus gali įvykti didelė tragedija, tačiau iki paskutinės dienos tikėjo, kad jos pavyks išvengti.

„Karo išvakarėse ramiai užmigau savo šeimos namuose. Tačiau vasario 24 d. 5 val. ryto mane pažadino į kambarį atskubėjusio tėčio žodžiai – „pabusk, sūnau, prasidėjo karas“. Ši frazė giliai įsirėžė atmintyje, nes gyvenimas nuo tos akimirkos pasikeitė. Iškart puolėme ieškoti naujienų, sužinojome apie visoje šalyje vykstančius sprogimus. Visa tauta bijojo, kad Rusija greitai užims ir prisijungs Ukrainą. Laimė, taip nenutiko“, – pasakoja pašnekovas.

Oleksandras sako, kad iš pradžių jo šeima iš Rytų Ukrainos pasitraukė į vakarinę šalies dalį. Tačiau greitai paaiškėjo, kad apsisaugoti nuo Rusijos artilerijos smūgių nebeįmanoma visoje Ukrainoje. Todėl šeima nusprendė atvykti į Lietuvą. Pasak pašnekovo, greičiau nei per savaitę su Vilniaus universitetu jam pavyko suderinti visas su studijomis susijusias detales, todėl abejonių, kur ieškoti saugaus prieglobsčio, nekilo.

Oleksandro tėtis ir dėdė kaip ir dauguma Ukrainos vyrų, pasiliko ginti savo šalies. Su jais liko ir Oleksandro širdis, todėl kalbėdamas apie šeimą jis nedaugžodžiavo. Visgi jis prisimena, kad kelionė į Lietuva nebuvo paprasta, nes su mažamečiu broliuku ir mama teko keliauti vieniems. Pirmosiomis karo savaitėmis šalyje driekėsi ilgos transporto spūstys, o keliai buvo blokuojami. Galiausiai šeima kirto Vengrijos sieną, o vėliau per Slovakiją ir Lenkiją pasiekė Lietuvą. Kelionė užtruko ir todėl, jog sustoti prireikdavo dėl trejų broliukui reikalingo poilsio.

Tris mėnesius drauge su mama ir jaunesniu broliu Lietuvoje gyvenantis Oleksandras Mysyk pasakoja, kad beveik tiek pat laiko studijuoja ir Vilniaus universitete.

Tikslas – pasisemti kuo daugiau žinių

Šiandien iš Ukrainos atvykęs jaunuolis su šeima džiaugiasi lietuvių svetingumu, kuris padeda nors iš dalies pasijusti kaip namuose. Čia jie sulaukė visos reikalingos paramos: Oleksandras studijuoja nemokamai ir gauna stipendiją, mama ne tik toliau nuotoliniu būdu tęsia darbus Ukrainoje, bet ir įsidarbino Lietuvoje, o broliukas nuo rudens pradės lankyti darželį. Oleksandras dėkingas ir už galimybę Vilniaus universitete nemokamai mokytis lietuvių kalbos.

Visgi jis sako, kad padėti mamai rūpintis broliuku ir susikaupti mokslams, kai Ukrainoje vyksta karas ir nuolat tenka nerimauti dėl artimųjų saugumo, nėra lengva. „Kiekvieną rytą pradedame tikrindami žinias, ar mūsų giminaičiai sveiki ir gyvi. Todėl mintys apie karą ir mirštančius žmones galvoje sukasi nuolat. Tačiau ir toliau turime dirbti, mokytis ir stengtis išgyventi net ir blogiausias naujienas. Jei nejudėsime į priekį – negalėsime išlikti.“

Kaip ir Oleksandro tėtis, taip ir Ukrainos vadovai kol kas nerekomenduoja grįžti namo. Todėl artimiausiu metu vaikinas su šeima planuoja pasilikti Lietuvoje. Kiekvieną dieną jaunuolį ramina ir virš galvos skrendantys keleiviniai lėktuvai, nes prasidėjus karui Ukrainoje, danguje tapo kaip niekada ramu ir pasirodydavo tik karinė aviacija.

Nors kalbėdamas apie šeimą vaikinas jaudinasi ir kartais sunkiai renka žodžius, ryžto nestokoja prabilus apie studijas ir Ukrainos ateitį. Vilniaus universiteto studentas sako, kad per laiką, kurį praleis Lietuvoje, nori godžiai semtis profesinių ir kultūrinių žinių bei daugiau sužinoti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelią. Jis tiki, kad Ukrainai laimėjus karą, grįžęs namo įgytą patirtį pritaikys savo šalies atstatymui.

„Šiandien Lietuva ir Ukraina yra kaip niekada artimos. Nepamiršime lietuvių pagalbos tokiu sunkiu mūsų šaliai metu, esame už tai labai dėkingi. Todėl net jei nelaimė ištiktų Lietuvą, visada būsime pasiruošę jums padėti. Džiaugiuosi, kaip per pastaruosius trejus metus, nuo to laiko kai čia lankiausi pirmąkart, Lietuva pasikeitė. Matau, jog žmonės čia nori gyventi. Tikiuosi, kad vieną dieną sukursime tokią pat stiprią šalį“, – mintimis dalijasi Oleksandras.

Parama kultūros ir mokslo bendruomenei

Oleksandras ne vienintelis Vilniuje studijuojantis jaunuolis, kurio gyvenimą pakeitė Rusijos Ukrainoje pradėtas karas. Nors į Lietuvą prieš karą ar jam jau prasidėjus studijuoti atvykę studentai čia yra saugūs nuo aidinčių sprogimų ar šūvių, tačiau jie susiduria su kitais iššūkiais. Emocinį nuovargį ir nuolatinį nerimą dėl tėvynėje likusių šeimos narių ar draugų papildo ir rūpesčiai dėl finansinės ateities.

Tris mėnesius drauge su mama ir jaunesniu broliu Lietuvoje gyvenantis Oleksandras Mysyk pasakoja, kad beveik tiek pat laiko studijuoja ir Vilniaus universitete.

Pasak Vilniaus universiteto fondo vadovo Justino Noreikos, jau dabar parama studijoms ir pragyvenimui Lietuvoje yra reikalinga daugiau nei 100 studentų iš Ukrainos. Be to, dalies jaunuolių finansinę situaciją dar labiau apsunkina ir jiems tekusi atsakomybė. Kaip ir Oleksandras, jie padeda globoti drauge į Lietuvą atvykusius mažamečius brolius bei seseris, nes jų tėvai už laisvę ir vaikų ateitį liko kovoti Ukrainoje.

„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios pilietinė visuomenė, mokslo bendruomenė ir verslo pasaulis susitelkė ir parodė dar nematytą lyderystę padedant Ukrainai apsiginti nuo rusų okupantų. Tikime, jog šalies kultūros ir mokslo pasaulis – tai svarbus valstybingumo pamatas, kurį būtina išsaugoti“ , – pažymi VU fondo direktorius J. Noreika.

Padės neapleisti studijų

Studentų iš Ukrainos skatinamosioms stipendijoms yra reikalingi apie 70 tūkst. eurų. Dalis šių lėšų Vilniaus universitetui bus skirtos iš valstybės biudžeto. Tačiau kadangi šiame universitete mokosi gausi ir nuolat auganti ukrainiečių studentų bendruomenė, finansinę pagalbą suteiks ir privatūs rėmėjai. Vienas iš jų – su Vilniaus universitetu bendradarbiavimo sutartį dėl Ukrainos studentų ir akademinės bendruomenės finansavimo pasirašęs prekybos tinklas „Norfa“.

„Dėkojame prekybos tinklui „Norfa“ už paramą VU iniciatyvai skirti bent 120 stipendijų Ukrainos studentams, taip pat įdarbinti kuo daugiau iš Ukrainos pabėgusių mokslo darbuotojų“, – teigia J. Noreikia.

„Norfos“ labdaros ir paramos fondas VU fondo stipendijoms skyrė 10 tūkst. eurų. Pasak paramą teikiančios įmonės vadovo Dainiaus Dundulio, nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams Lietuvoje svarbu padėti jaustis kaip namuose.

„Šiandien tiek Ukrainoje likusiems, tiek mūsų šalyje apsigyvenusiems ukrainiečiams yra reikalinga įvairi pagalba. Ypač svarbu užtikrinti jaunosios ukrainiečių kartos užimtumą ir galimybę įgyti išsilavinimą, nes būtent jie kurs savo šalies ateitį ir prisidės prie jos atstatymo pasibaigus karui. Todėl daug dėmesio teikiame Lietuvoje studijuojantiems ukrainiečiams, kurie neretai tampa savo šeimų galvomis, kol jų tėvai gina šalį.

Svarbiausia, kad jauni žmonės galėtų jaustis saugūs ir nuo karo negandų, ir nuo finansinių sunkumų. Turime pasistengti studentams sudaryti sąlygas ne tik pasirūpinti savo artimaisiais, bet ir tai darant toliau tęsti studijas bei įgyti profesinę kvalifikaciją. Juk studijos yra vienas svarbiausių jauno žmogaus gyvenimo etapų, todėl tokiu būdu ne vienam jaunuoliui galime padėti priartėti prie svajonės išsipildymo“, – teigia D. Dundulis ir prideda, kad džiaugiasi užsimezgusiu bendradarbiavimu su seniausiu šalies universitetu.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio ligoninėje ukrainietėms suteikta teisė dirbti pagal savo specialybę

confident-noyce

Vilniuje suteikiant būstus ukrainiečiams, pirmumas – turintiems neįgalumą

confident-noyce

Apgyvendinusiems ukrainiečius – apie 8 mln. eurų kompensacijų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau