Padidėjęs kraujo spaudimas, arba arterinė hipertenzija, yra dažniausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, tačiau tik nedidelė dalis pasaulio gyventojų žino turintys šią problemą. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto duomenimis, padidėjusio kraujospūdžio sukeltos komplikacijos yra 30 proc. mirčių Lietuvoje priežastis.
Pasislėpusi liga
Tyliuoju žudiku vadinamos hipertenzijos simptomai nėra lengvai atpažįstami, todėl apie šią ligą pacientas dažniausiai sužino tik gydytojo kabinete pasimatavęs kraujospūdį. Visgi apie padidėjusį kraujo spaudimą gali pranešti galvos skausmas rytais, kraujavimas iš nosies, nereguliarus širdies ritmas, regėjimo pokyčiai ar ūžimas ausyse. Ryškesni hipertenzijos požymiai, dažnai priskiriami kitoms sveikatos problemoms – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, sumišimas, nerimas, skausmas krūtinėje ir raumenų drebulys.
Vienintelis būdas diagnozuoti hipertenziją – reguliarus lankymasis pas sveikatos priežiūros specialistą, kuris pamatuotų kraujo spaudimą. Vyresniems nei 35-erių asmenims medikai tai rekomenduoja daryti bent kartą per metus. Tai padės apsisaugoti nuo galimo širdies smūgio, širdies nepakankamumo ar staigią mirtį sukeliančio nepastovaus širdies ritmo. Hipertenzija gali nulemti ir inkstų nepakankamumą.
Prevencija ir hipertenzijos kontroliavimas
Norintiems išvengti padidėjusio kraujo spaudimo gydytojai rekomenduoja pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, kuris gali sumažinti ir daugybės kitų širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Kalbant apie mitybą, patariama sumažinti suvartojamos druskos kiekį iki mažiau nei 5 g per dieną, valgyti daugiau daržovių bei vaisių, riboti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų, kiekį savo mityboje ir atsisakyti ar bent sumažinti transriebalų. Siekiant palaikyti normalų kraujospūdį, reikėtų atsisakyti ir tabako bei alkoholio gaminių, reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla.
Aukšto kraujo spaudimo priežastimi gali tapti ir padidėjęs „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis kraujyje. Jis pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį, o dėl to didėja kraujo spaudimas ir gali išsivystyti arterinė hipertenzija.
Efektyvus būdas sumažinti cholesterolio koncentraciją yra reguliarus statinų vartojimas. Deja, šis vaistas apipintas mitų, todėl kai kurie pacientai statinų vartojimą arba savavališkai nutraukia, arba numoja į tai ranka. Medikai teigia, kad galimą statinų šalutinį poveikį gerokai persveria sveikatai teigiamas, ir primena, kad galimą šalutinį poveikį turi visi vaistai.
Norint suvaldyti kraujospūdžio didėjimą, taip pat reikėtų rasti būdų, kaip sumažinti ir kontroliuoti kasdien patiriamo psichologinio streso lygį, reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir laikytis gydytojų nurodymų, t. y. vartoti nuo hipertenzijos paskirtus vaistus ir statinus.
Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programa Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2006 m. vyksta ŠKL prevencijos programa, pagal kurią kiekvienas Lietuvos vyras nuo 40 iki 55 metų ir kiekviena moteris nuo 50 iki 65 metų, dar nesergantys kardiovaskulinėmis ligomis, gali kartą per metus pasitikrinti sveikatą pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojai kviečia savo apylinkės pacientus registruotis taip pasitikrinti sveikatą.