Panevėžio rajono gyventojai, pasiskiepiję arba persirgę koronavirusu, bet neturintys namuose elektroninių įrenginių, įvairiose vietose nemokamai gali atsispausdinti galimybių pasą. Vienose seniūnijose ši paslauga itin populiari, kitose galimybių pasą išsiima vos vienas kitas gyventojas. Tiesa, kai kurie žmonės už šį dokumentą negaili ir trijų eurų, tačiau kur jį naudos, tiksliai nežino. O „Tėvynės“ kalbinti Panevėžio rajono seniūnijų seniūnai žino ir atskleidė, kur asmeniškai jie ketina pritaikyti galimybių pasą.
Išdavė beveik 500 galimybių pasų
Vyriausybei priėmus sprendimus, kad nuo rugsėjo 13-os dienos dauguma paslaugų galės būti teikiamos tik galimybių pasus turintiems gyventojams, vis daugiau žmonių skuba išsiimti minėtą dokumentą. Panevėžio rajono gyventojams sudarytos įvairios galimybės nemokamai aktyvuoti ir atsispausdinti galimybių pasą. Tą galima padaryti paštuose, vaistinėse, gydymo įstaigose ir kitur.
Bene pirmoji tokia masinė paslauga buvo teikiama rugsėjo 3 dieną Panevėžio rajono savivaldybėje. Tądien buvo išduoti 464 galimybių pasai. Šia paslauga daugiausia pasinaudojo vyresnio amžiaus atokiose kaimo vietovėse gyvenantys žmonėms, kurie neturi kompiuterių arba spausdintuvų, nesinaudoja elektronine bankininkyste ar elektroniniu parašu, todėl negali atsisiųsti, atsispausdinti galimybių paso.
Paįstrys aplenkė Izraelį
Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas teigia, kad galimybe Rajono savivaldybėje atsispausdinti galimybių pasą gyventojai naudojosi gan aktyviai. Prašymus išimti galimybių pasą pateikė 68 paįstriečiai.
„Per kelias dienas iš gyventojų surinkome dokumentus, tai yra asmens pasą arba tapatybės kortelę ir prašymą. Penktadienį seniūnijos darbuotojai dokumentus vežė į Rajono savivaldybę, kur buvo išduoti galimybių pasai. Tapatybės korteles gyventojams grąžinom tą pačią dieną, o galimybių pasus atidavėm kitą darbo dieną, kada jie ir buvo atspausdinti“, – paaiškino V. Šležas.
Anot seniūno, šiuo metu Paįstryje gyventojams galimybių pasai neišduodami, nėra nė vienos įstaigos, galinčios tą padaryti, todėl paįstriečiai atsispausdinti galimybių pasų vyksta į miestą. O tą padaryti turi beveik visi gyventojai, nes, kaip džiaugėsi V. Šležas, seniūnijos inicijuotos gyventojų skiepijimo nuo COVID-19 akcijos davė gerų rezultatų. „Prieš du mėnesius Paįstrys ir Izraelį buvo aplenkęs“, – sakė seniūnas.
V. Šležo duomenimis, tada buvo paskiepyti 85 procentai seniūnijos gyventojų. O išskiriant amžiaus grupes, skaičiuojama, kad vyresnių nei 55 metų gyventojų jau paskiepyta apie 95 procentus.
„Balandį visi seniūnai ir seniūnijų darbuotojai dėjo daug pastangų, kad paskiepytų kuo daugiau gyventojų. Mes kvietėme kiekvieną žmogų asmeniškai, dirbome kartu su medikais. Daug prisidėjo gydytojas Gintaras Noreika ir seselė Olia Kirailienė. Jie dirbo ranka rankon, suprasdami vienas kitą iš pusės žodžio. Agitavom visus ir visi. Jei manęs nepaklausydavo, tada skambindavo kiti – gydytojai, socialinė darbuotoja. Po truputį žmonės pradėjo tikėti, kad būtina skiepytis norint gyventi saugioje aplinkoje“, – sakė V. Šležas.
Bijo būti kitokie
Anot seniūno, tiek anksčiau, tiek dabar gyventojams sudarytos visos sąlygos pasiskiepyti, galima rinktis net ir pageidaujamą vakciną. Todėl jis ir toliau gyventojus kviečia ir ragina skiepytis nuo COVID-19 ligos, nes anot jo, vėl teks gyventi karantine.
„Laikotarpis tikrai nėra lengvas, visokių yra žmonių ir nuomonių, – sakė V. Šležas ir tęsė: – Prieš savaitę paskambino viena močiutė, jai virš 80 metų. Ji sako, kad tada, kai vaikščiojo į namus seniūnijos darbuotojai ir kvietė skiepytis, ji bijojo mirti. Dabar ji pergyvena, kad visi jos gyvos bijo ir paprašė padėti pasiskiepyti.“
Vaistinėje paso neišduoda
Pasidomėjus, kokios galimybės atsispausdinti galimybių pastabą, pavyzdžiui, Krekenavoje, paaiškėjo, kad tą padaryti galima tik tuo atveju, jei kišenėje turi tris eurus.
Krekenavos vaistinės direktorė Regina Vaitiekūnienė paaiškino, kad šioje vaistinėje galimybių pasai neišduodami, mat vaistinė yra privati.
„Būna užsuka vienas kitas gyventojas ir paprašo atspausdinti galimybių pasą, bet mes to padaryti negalime, nes pasus išduoda tik didžiųjų tinklų vaistinės. Tada klausia gal žinom, kur būtų galima tokį dokumentą atsispausdinti, nukreipiam į Krekenavos ambulatoriją, bet ten ši paslauga, kaip pasakoja klientai, kainuoja tris eurus“, – kalbėjo R. Vaitiekūnienė.
Galimybių pasas – 3 eurai
Viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, vyriausioji gydytoja Nijolė Lekarauskienė šias žinias patvirtino.
„Taip. Atspausdinti pasą klientui kainuoja tris eurus. Tokius įkainius nustatė ir tvarką parengė Panevėžio rajono poliklinika“, – N. Lekarauskienė.
Paklausta, ar gyventojai naudojasi mokama paslauga, gydytoja pažymėjo, kad ji populiaresnė buvo anksčiau, kai galimybių paso dar nespausdino vaistinėse, seniūnijose, savivaldybėje, pašto padaliniuose.
„Šiandien kol kas nematau nė vieno prašymo atspausdinti galimybių pasą, bet per dieną vienas kitas paprašo. Nė vienas gyventojas nesipiktino, kad brangu. Pradžioje gyventojai tikrai buvo susirūpinę ir pirmiausia klausdavo, ar galit išduoti ir labai apsidžiaugdavo, kai pasakydavom, kad galim. Tuo metu įkainiai mažai kam rūpėjo. Dabar, kai pasai spausdinami beveik visur, paklausa aprimo“, – pasakojo N. Lekarauskienė.
Restoranai nerūpi
Be to, šioje įstaigoje, anot gydytojos, išduodamas ne galimybių, o ES skaitmeninis COVID pažymėjimas.
„Mes naudojamės portalo esveikata duomenimis. Šioje sistemoje yra suformuotas tik europinis pasas, tačiau jis galioja ir tinka lygiai taip pat kaip galimybių pasas“, – tikino gydytoja.
Ne paslaptis, kad apsilankęs šeimos gydytojo kabinete, dažnas pacientas nori pasikalbėti ne tik apie ligas, todėl gydytojos paklausėm, gal pacientai kalba ir apie tai, kur naudos galimybių pasą.
„Jeigu turiu daugiau laiko, pacientams užduodu šį klausimą. Pagrinde gyventojai galimybių pasą išsiima, nes bijo, kad vieną dieną jų nebeįleis į maisto prekių parduotuvę. Kiti bijo, kad reikalui esant nebegalės važiuoti viešuoju transportu ar naudotis gydymo paslaugomis. Žinoma, yra labai daug nepagrįstų baimių, bet tokia yra realybė. Žmonės bijo visko, tik apie kavines ir restoranus vietos gyventojai nekalba“, – pasakojo N. Lekarauskienė.
Pasai pašte ir vaistinėje
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv teigia, kad šiame mieste dėl galimybių pasų atsispausdinimo nėra jokių problemų. Tokį dokumentą gyventojai gali atsiimti tiek pašte, kuris dirba kasdien nuo 8 iki 11 valandos, tiek vaistinėje.
Ramygalos Benu tinklo vaistinės darbuotoja Audronė Zaksienė pažymėjo, kad gyventojai gan aktyviai naudojasi šia paslauga, ypač ji populiarėja šią savaitę.
„Šeštadienį dokumento prašė vos trys gyventojai. Pirmadienio rytą iki 10 valandos čia galimybių pasą atsispausdino 8 gyventojai“, – teigė A. Zaksienė.
Vaistininkė sako, kad dažniausiai galimybių pasą atspausdinti prašo garbingo amžiaus sulaukę gyventojai. Vaistinėje galima paprašyti ir kito asmens galimybių paso, tačiau reikia pateikti to žmogaus asmens tapatybės kortelę. Anot vaistininkės, nors galimybė tokia ir yra, dar nė vienas gyventojas nepaprašė atspausdinti sutuoktinio, giminaičio, draugo ar kaimyno galimybių paso.
„Tikrai nekyla jokių nesklandumų, viskas vyksta sėkmingai, pora minučių ir viskas“, – pridūrė A. Zaksienė.
Slegia nerimas ir nežinomybė
Ramygalos seniūnijos gyventojams buvo sudaryta ir galimybė seniūnijos darbuotojams pateikti prašymus ir dokumentus, kad šie už juos galėtų Rajono savivaldybėje atspausdinti galimybių pasus. Praėjusį penktadienį Ramygaloje tokį prašymą pateikė vos trys gyventojai. Seniūnas V. Chirv mano, kad tokia paslauga nebuvo populiari, nes tuo metu galimybių pasą buvo galima atsispausdinti jau ir pašte.
„Kiekvieno žmogaus asmeniškai klausiau, kodėl jam reikalingas pasas. Ypač nustebino neįgalių žmonių, kurie nuolat būna namuose, atsakymai. Jie sako patys nežinantys, kur naudos galimybių pasą. Kiti vardina, kad be šio dokumento negalės eiti į kirpyklą. Ir nors į Ramygalos parduotuves bus priimami visi gyventojai, jie vis tiek baiminasi, kad jų ten neįleis, kaip ir į ligonines ar poliklinikas. Dar kiti bijo, kad negalės naudotis viešuoju transportu. Jaučiamas labai didelis nerimas, žmones slegia ir nežinomybė, ir kasdien keičiamos taisyklės“, – kalbėjo V. Chirv.
Paklaustas, ar pats turi galimybių ir kur jį naudos, seniūnas atviravo: „Mūsų seniūnijoje visi darbuotojai paskiepyti, tarp jų ir aš. Naudojuosi elektronine bankininkyste, todėl pasą atsispausdinau pats. Iš patirties matau, kad šiuo metu pasas tikrai nereikalingas, bet ateityje jį turbūt naudosiu, kad galėčiau patekti į renginius, įvairius susitikimus ar kirpyklą, o kažkada ir į kavinę ar teatrą norėsis nueiti“, – pasakojo V. Chirv.
Pasas – susitikimams
Velžio seniūnijos seniūnas Andrius Viržaitis pasakojo, kad velžiečiai dažniausiai galimybių pasus atsispausdina patys: mieste, namuose arba darbovietėse. Dalis gyventojų dokumentą išsiima „Registrų centre“ savarankiškai ar padedant giminaičiams. O praėjusį penktadienį, kada visiems buvo sudarytos galimybės pasą atsiimti Rajono savivaldybėje, Velžio seniūnija nesulaukė nė vieno prašymo padėti ten nuvykti.
„Iki šiol nesikreipė nė vienas žmogus, kuriam galimybių paso reikėtų, bet pats negalėtų savarankiškai jo atsispausdinti. Kiek girdžiu iš aplinkinių, dažniausiai gyventojams galimybių paso net nereikia, tiesiog nori jį turėti dėl turėjimo. Kiti žmonės galvoja, kad be paso jų neįleis į parduotuves ar poliklinikas“, – sakė A. Viržaitis.
Pats seniūnas galybių pasą turi jau seniai. Dokumentą ketina naudoti tais atvejais, jei būtų to reikalaujama įvairių susitikimų metu ar tiesiog darbo reikalais pietaujant kavinėse.
