2050 metais Lietuva turėtų pasigaminti ir suvartoti 74 teravatvalandes (TWh) elektros, taip pat tapti energijos produktus, tarp jų ir vandenilį, eksportuojančia šalimi, skelbiama atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
Energetikos ministerijos parengtame dokumente numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.
„Įgyvendinus strategiją Lietuvą norime matyti kaip žaliąja energetika už prieinamą kainą pilnai apsirūpinančią ir ją eksportuojančią valstybę. (…) Nuo to priklauso tiek mūsų nacionalinis saugumas, tiek mūsų šalies gerovė“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pristatydamas strategiją teigė ministras Dainius Kreivys.
Jo teigimu, pagrindiniai Lietuvos energetikos iššūkiai išlieka energetinių resursų importas bei didesnė elektros gamyba.
„Mes vis dar importuojame didžiąją dalį energetinių resursų – dujas, naftą. Tas atsiliepia abiem pusėms: tiek nacionaliniam saugumui, tiek žaliam kursui bei dekarbonizacijai“, – sakė D. Kreivys.
„Dekarbonizuojant mūsų ekonomikas elektra taps esminiu energetikos nešėju, todėl elektros energijos gamyba yra vienas iš esminių ir pagrindinių iššūkių“, – kalbėjo energetikos ministras.
Dėl branduolinės energetikos reikės apsispręsti iki 2030-ųjų
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategijoje numatytas ir branduolinės energetikos vystymas, statant mažos galios reaktorius.
Pasak D. Kreivio, vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau, be to, branduolinė energija esą sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.
„Sprendimą turėsime padaryti visi kartu įvertinę technologijos plėtrą. Norint reaktorių turėti apie 2040 metus, mes apie 2028–2030 metus turėsime pasidaryti sprendimą. (…) Matysime labai aiškius kaštus ir visus už ir prieš, bet šitas sprendimas mūsų strategijoje yra svarbus, kad mes pradėtume sekti tas technologijas“, – kalbėjo D. Kreivys.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, ateityje smarkiai išaugs vandenilio poreikis.
„Mes turime didžiulį vandenilio poreikį, ko neturi kitos Baltijos šalys. Mes turime didžiausią pramonę, mes turime vandenilio panaudojimą. Čia yra ir „Achema“, ir Mažeikių „Orlen“, ir „Akmenės cementas“, ir taip toliau“, – teigė D. Kreivys.
„Gebėjimas naudoti vandenilį ir bus tas strateginis komponentas, kuris mums leis tapti Baltijos šalių energetiniu centru ir per kurį visų produktų pagrindiniai srautai judės į pramonės centrus“, – pridūrė ministras.
