Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako gavusi Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) patikinimą, kad Lietuva galės prašyti paramos dėl lietingų orų nukentėjusiems žemdirbiams.
Šalies vadovė paragino Lietuvos Vyriausybę kuo greičiau kreiptis į Briuselį. Jos teigimu, „kažkokia parama tikrai bus“.
„Kalbėjome, kokios galimybės yra, kad Lietuvos ūkininkai galėtų gauti papildomos paramos. Visiškai aišku, kad kiekviena Vyriausybė turi suformuluoti labai pagrįstus reikalavimus ir prašymus ir tokią galimybę taip pat turi ir Lietuvos Vyriausybė, ir be jokios abejonės Europos Komisija svarstys. Taigi, kviečiu tikrai mus mažiau kalbėti, o greičiau suformuluoti poreikius ir kreiptis į Europos Komisiją ir tikrai kažkokia parama tikrai bus. Kokia – spėlioti per anksti, bet reikėtų jau nuo kalbų prie darbų“, – po susitikimo su EK pirmininku sakė D. Grybauskaitė. Jos garso įrašą išplatino Prezidentūra.
Dėl liūčių padarytų nuostolių daugiau nei dešimtyje Lietuvos savivaldybių šiuo metu paskelbta ekstremali situaciją. Kitą savaitę ekstremalią situaciją ketinama paskelbti visoje šalyje. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemdirbių nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, jog jie gali siekti apie 180 mln. eurų.
D.Grybauskaitė ir J.C.Junckeris susitiko Taline, kur vyksta ES viršūnių susitikimas.
Anot Prezidentūros pranešimo, D.Grybauskaitė taip pat siekė Europos Komisijos palaikymo dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa.
Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Tačiau ši iniciatyva pastaruoju metu susiduria su sunkumais, nes Lietuva, Latvija ir Estija nesutaria, kokiu būdu susijungti su Vakarų Europos tinklais. Lietuva siūlo naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija, tačiau Latvija ir Estija, motyvuodamos saugumo reikalavimais, reikalauja tiesti antrąją liniją. Estija taip pat svarsto, kad Baltijos šalys galėtų prisijungti prie Šiaurės šalių sistemos per Suomiją.
Nerandant kompromiso, Lietuvos vadovai neseniai perspėjo kaimynus, kad nelauks jų sprendimo ir savarankiškai sinchronizuos elektros tinklus su Lenkija dvišaliu pagrindu.
„Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
D.Grybauskaitė per susitikimą su Europos Komisijos pirmininku taip pat iškėlė klausimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugumo ir aptarė galimybę ES mastu įtvirtinti europinių standartų taikymą trečiosioms šalims. Prezidentė akcentavo Lietuvos siekį užsitikrinti ES paramą Ignalinos atominės uždarymo darbams naujame ES biudžete po 2020 metų, rašoma pranešime spaudai.
