Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas koordinuoti paramos teikimą Ukrainos išminavimo darbams bei finansuoti juos ES lėšomis.
Kaip pranešė Lietuvos Vidaus reikalų ministerija, ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotu bendru Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų laišku Europos Komisija raginama koordinuoti paramos teikimą Ukrainos teritorijos išminavimo darbams bei prašoma įvertinti šios veiklos finansavimo ES lėšomis galimybes.
Viena iš siūlomų galimybių – pasinaudoti ATLAS tinklu, kurį sudaro visų 27 ES valstybių narių policijos taktinių padalinių atstovai.
Laiškas adresuotas Europos Komisijai ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, taip pat būsimai pirmininkaujančiai šaliai – Čekijai. Jame raginama „kuo greičiau įsitraukti į Ukrainos žmonių gyvybių gelbėjimo procesą“ ir koordinuoti išminavimo ekspertų telkimą darbui karo niokojamoje šalyje.
Ukrainos institucijų skaičiavimais, apie 50 proc. Ukrainos teritorijos (maždaug – 300 tūkst. kv. km) nukentėjo nuo karinių veiksmų, todėl taikiems civiliams gyventojams, grįžtantiems į išlaisvintas teritorijas, kyla didelis pavojus dėl paliktų minų, sprogmenų ir nesprogusios amunicijos.
Sprogmenų galima rasti visur – laukuose, gatvėse ir privačiuose namuose, Rusijos karių sprogmenys paslėpti balduose ir net vaikų žaisluose.
Šiuo metu daugiau nei pusės Ukrainos teritorijos išminavimo procese dalyvauja apie 550 Ukrainos specialistų su 250 transporto priemonių, tačiau, pasak Lietuvos VRM, to nepakanka.
„Savo akimis išvydome beprecedentį Rusijos karinės agresijos brutalumą ir neįsivaizduojamo masto destrukciją. Akivaizdu, jog Ukrainai kovojant su šia agresija ir jos padariniais, reikalinga bendra Europos Sąjungos šalių pagalba“, – pranešime sakė A. Bilotaitė.
Anot jos, šios tragedijos akivaizdoje būtina vienybė, susitelkimas ir solidarumas gelbstint Ukrainos žmonių gyvybes.
