Socialiniuose tinkluose paplito žiauri vargšo seno šunelio istorija. Ja pasidalijo VšĮ „Mažasis draugas“. Pasvalio rajone viename kaimelyje šalia apgruvusios mokyklos atsitiktinai einantis žmogus išgirdo šuns cypimą. O tai, ką galiausiai išvydo, atėmė žadą.
„Antžmogis, tironiškas, individualus, bejausmis, be moralės“. Nyčė.
Žmogau ar tau gaila 10 Eur, kad atsisveikintum su ištikimu draugu oriai? Prašome paaukoti šiam šuneliui kokybiško maisto.
Senas, liūdnas, ištuštėjęs kaimas, kelios trobos dar gyvenamos, kitos griūvančios arba tik atvykstama į svečius per vasaras. Kaimo gale kapinės. Pasvalio rajone Skrebotiškio kaime yra apleista mokykla ir šalia jos apgriuvęs namelis. Tik atsitiktinumo dėka pro šalį ėjo žmogus ir išgirdo šuns cypimą. Pažvelgęs pro išdaužtą langą žmogus viduje pamatė tarp stiklų besiblaškantį šunį.
Durys buvo užkaltos, tad į vidų šuo galėjo patekti tik pro langą. Tačiau pats savo pastangomis šuo negalėjo įlipti ar įšokti, nes mes, atvykę jo gelbėti, sunkiai patekome į vidų. Langas apaugęs brūzgynais, sunkiai prieinamas. Patekus į namą viduje virė visi jausmai. Buvo labai nejauku, namas griūvantis. Visa atmosfera dvelkė buvusia jo istorija.
Neįmanoma net apsakyti, koks baisus jausmas viduje tame baisiame name matant aklą, seną šuniuką, kuris dar ir negirdi. Matyti kaip jis blaškosi… Tik jaučia – kažkas atėjo, bet mūsų nemato, ieško tarp stiklų, šiukšlių, o suradęs džiaugiasi. Vandenį gėrė be perstojo, ištroškęs, išbadėjęs, ant kaklo matosi ilgo gyvenimo pasekmės – virvės nutrintas kailis.
Manome, kad jis visą gyvenimą buvo pririštas. Galbūt nematęs nei žolės, nes kai išsivedėme pavaikščioti po žolę jis atsigavo, uostė ją , bandė ragauti. Turbūt dažnai matote, tokius šunelius, kai važiuojate pro namus, ypač kaimuose, kuriuose šuo pririštas prie būdos ar garažo, kur žemė aplinkui ištrypta, suplukta… ir taip šuniukai gyvena visus savo 10-15 metų. Dubuo, kada niekada švarus vanduo ir koks atliekamas maistas, pliki kaulai.
Taip ir gyveno šunelis savo dienas, kol atėjo senatvė. Pradėjo sunkiai girdėti ir matyti, o kam toks ir reikalingas.
„O kur kišti dabar? Kaip čia atsikračius? Geriausias būdas, ir gal tiems antžmogiams humaniškiausias, nuvežti kelių kaimų spinduliu ir išmesti.
Na, gaila išmesti miške, nes klaidžios visur, juk nemato, negirdi. Kad nemaklinėtų ilgai ir niekas neužmatytų, sugriuvęs namas šiam reikalui pats tas. Lietus neužlis, mašina neištrėkš, na gal ir niekas dar neužmatys. Nudvės pats ramiai ir mums ramu. O mes naują, gražų, mielą mažą šuniuką vėl įsigysime, skelbimų juk pilna ir turgus dovanotojų pilnas – lafa.“
Šunelis mūsų globoje. Jis garbingo amžiaus senjoras. Nors aklas ir kurčias, pajutęs lakstančius kitus šuniukus vizgina uodegytę, džiaugiasi, bando klibikščiuotis pas juos.
Apetitu nesiskundžia, tačiau dantukų jau nėra, taigi jam reikalingas kokybiškas maistas Globosime, laikysime šį senjorą iki pat gražaus jo saulėlydžio“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“.
[quote_box_center] Norintys prisidėti prie šunelio orios senatvės galite tai padaryti:
VŠĮ „Mažas draugas“ įm. k. 303468352 banko sąskaita: LT54 7044 0600 0799 9686
IBAN yra LT54 7044 0600 0799 9686
SWIFT yra CBVILT2X
PAYPAL vsi.mazasdraugas@gmail.com [/quote_box_center]