Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė buvusio Kraujo donorystės centro vadovo Artūro Jono Venslausko skundą ir paliko galioti nuosprendį, kuriuo pastarasis buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Jam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad centro direktorius, siekdamas turtinės naudos, pažeisdamas įstatymus ir piktnaudžiaudamas tarnyba organizavo neteisėtą kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austrijoje esančią gamyklą. Ataskaitose direktorius nurodė, kad veža plazmą perdirbti, tačiau plazma buvo parduota. Iš šios neteisėtos veiklos buvo uždirbta daugiau nei 1,7 mln. eurų.
Be to, klastodamas dokumentus centro direktorius išvengė prievolės grąžinti donorų kompensacijoms skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – 228 tūkst. eurų.
A.J.Venslauskas pirmosios instancijos teismui kaltu neprisipažino, teigė nežinojęs, kad reikia gauti ministerijos leidimą, nors apie kraujo plazmos išvežimą ataskaitos buvo teikiamos, niekas jam priekaištų esą nereiškė. Jis nurodė, kad kraujo plazmą į Austriją išvežė, nes Lietuvoje buvo sustabdyta kraujo preparatų gamyba, o kraujo plazmos pertekliaus nebuvo, kur dėti. Jis teigė, kad siekė naudos Lietuvos gyventojams – parvežti Austrijoje pagamintų ir Lietuvoje trūkstamų vaistų, tačiau nebuvo sudarytos sąlygos atvežti vaistinius preparatus, perdirbtus iš kraujo plazmos.
Kauno apygardos teismas tokius A.J.Venslausko parodymus teismas įvertino kaip gynybą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Buvęs Kraujo donorystės centro vadovas šiemet pripažintas kaltu ir dar vienoje byloje, kurioje jis kaltintas turto iššvaistymu, pasisavinimu ir apgaulingu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu.
