18.3 C
Panevėžys
Trečiadienis, 29 gegužės, 2024

Viceministras apie ES migracijos tvarką: Lietuva dar nežino, ar priims užsieniečius, ar mokės lėšas į paramos fondą

AutoriusMartyna Pikelytė (ELTA)Fotodelfi
A. Abramavičius.

Priėmus naujus europinius sprendimus dėl migrantų politikos, Lietuva dar nėra apsisprendusi, ar kasmet priims numatytą kvotą užsieniečių, ar mokės kelis milijonus eurų paramos fondui, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Pasak jo, net ir įsigaliojus teisės aktui, valstybės narės turės dar 2 metus sprendimo priėmimui.

Kaip buvo skelbta anksčiau, Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

„Įgyvendinimui standartiškai skiriamas 24 mėnesių laikotarpis. Priėmus paktą ir reglamentus ministrų taryboje, paskelbus paktą birželio pabaigoje turėsime 24 mėnesius, per kuriuos ir apsispręsime, kuris variantas yra tinkamesnis Lietuvai“, – LRT radijui teigė A. Abramavičius.

„Reglamentas įsigalios tik po dviejų metų, bet Lietuva galės prisijungti ir anksčiau, jei tokią valią išreikš“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.

Trečiadienį paskelbtas kompromisas numato daugybę esamų taisyklių papildymų ir sugriežtinimų, kad būtų sumažinta nelegali migracija į ES.

Reformos buvo intensyviai derinamos nuo 2015 m., kai į ES atvyko rekordinis migrantų skaičius. Nors šalys, kuriose valdo dešiniųjų vyriausybės, pavyzdžiui, Vengrija, tvirtai pasisakė už taisyklių sugriežtinimą, pagalbos organizacijos ir Europos kairieji reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pablogėjimo.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

R. Liubajevas: neteisėtos migracijos situacija regione išlieka įtempta

confident-noyce

15 ES šalių, tarp jų ir Lietuva, prašo sugriežtinti bloko prieglobsčio politiką

confident-noyce

Naujausioje klimato mokslininkų apklausoje – nerimą keliantys scenarijai: laukia badas, konfliktai, masinė migracija

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau