Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę prašydama koreguoti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Taip tikimasi užkirsti kelią į Lietuvą atvykusių dirbti profesionalių vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių „nuomai“ užsienio įmonėms.
Asociacijos pranšime įspėjama, kad dėl tokios įsivyravusios praktikos ne tik, kad milžiniškus nuostolius patiria vežėjų įmonės, tačiau nukenčia ir patys vilkikų vairuotojai, kurie, dažnu atveju negauna to, ko tikėjosi, pavyzdžiui, socialinių garantijų.
Kreipimesi prašoma Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtraukti punktą, kad „trečiųjų šalių piliečiai gali dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, išskyrus licencijuojamą kelių transporto ir keleivių vežimo veiklą, kurioje dirba tarptautinio krovinių vežimo ir tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojai“.
Kaip pastebi „Linavos“ viceprezidentas ir krovininės tarybos pirmininkas Vytas Bučinskas, vilkikų vairuotojų „nuomos“ problemai transporto sektoriuje įsišaknyti leido daugiau nei prieš metus Užsieniečių teisinės padėties įstatyme atliktos korekcijos, kurios, deja, buvo priimtos nepasitarus su institucijomis, kurios kontroliuoja licencijuojamą kelių transporto ir keleivių vežimo veiklą.
„Prieš metus buvo koreguota nuostata, kad trečiųjų šalių piliečiams draudžiama dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį. Būtent tai ir atrišo rankas transporto sektoriuje laikinojo įdarbinimo įmonėms, kurias mes dar vadiname „pašto dėžutėmis“. Jos neturi krovininių automobilių, nevykdo transporto įmonėms būdingos veiklos. Tik pernuomoja užsienio įmonėms Lietuvos transporto verslui labai svarbius vairuotojus, atvykusius iš trečiųjų šalių“, – teigė V. Bučinskas.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas pabrėžė, jog siūlomos naujos užsieniečių teisinės padėties įstatymo korekcijos nepaliestų tų verslų, kuriems anksčiau atlikti pakeitimai buvo naudingi.
„Ankstesni įstatymų pakeitimai buvo naudingi tam tikriems verslams, pavyzdžiui, veikiantiems statybų sektoriuje, kurie važiuojant į užsienį vykdyti užsakymų negalėjo išsivežti ten dirbti trečiųjų šalių darbuotojų. Todėl ir siūlome, kad įstatyme po naujai atliktų korekcijų būtų pabrėžiama, jog būtent transporto sektoriuje draudžiama dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams“, – sakė jis.
Tuo tarpu „Linavos“ prezidiumo narys ir socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas pabrėžė, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog licencijuotos transporto įmonės laikosi ES norminių aktų, reglamentuojančių krovinių bei keleivių vežimo veiklą. Jos turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą, transporto priemones, ko nereikalaujama iš laikinojo įdarbinimo įmonių. O kai laikinojo įdarbinimo įmonėse transporto priemonių nėra, tai niekas netikrina ir vairuotojų darbo laikų, kaip ir kada jie dirba, ar turi viršvalandžius ir t. t. Tačiau dar svarbiau, anot A. Telmento, yra tai, kad sudarant galimybes išnuomoti šios trūkstamos profesijos atstovus užsienio įmonėms, nukenčia patys vilkikų vairuotojai.
„Licencijuotoms ir veiklą vykdančioms kelių transporto ir keleivių vežimo įmonėms dėl nelygybės dingsta konkurencingumas. Neuždirbamos pajamos bei nesumokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Bet šiuo atveju labai svarbu kalbėti ir apie pačius nuomojamus vairuotojus, kadangi jiems nėra užtikrinamos svarbios socialinės garantijos. Pasitaiko atvejų, kai užsienio įmonėms išnuomoti vairuotojai iš trečiųjų šalių atsiduria sudėtingose pinklėse, jiems tenka dirbti viršvalandžius, nemokami atlyginimai. Vėliau grįžę į Lietuvą jie ieško teisybės, tačiau jos neranda ir galiausiai susidaro neigiamą įspūdį apie Lietuvą ir visą ES“, – sakė A. Telmentas.
„Linava“ primena, kad vežėjų atstovai kiek anksčiau dėl vairuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių „nuomos“ kreipėsi ir į Europos Parlamentą (EP) bei Tarptautinę kelių transporto sąjungą (IRU).
Pastebėta, kad trečiųjų šalių piliečiams per Lietuvoje veikiančias įmones dirbant užsienio valstybėse, pažeidžiamos EP bei Tarybos reglamento (EB) nuostatos, sakančios, jog vežėjai įdarbinę vairuotojus, kurie nėra ES piliečiai, privalo gauti nustatytos formos vairuotojo liudijimus. Nuostatos pažeidžiamos, kai trečiųjų šalių piliečiai, turėdami tokius liudijimus, užsiima tarptautinių krovinių vežimu vairuodami užsienio valstybėse registruotas transporto priemones. Pas įmones, kurioms tie liudijimai nepriklauso.
