ES investicijų dvidešimtmetis: į Lietuvos gerovę investuota per 16 mlrd. eurų

AutoriusjpFotofreepik.com

Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, šalies BVP vienam gyventojui išaugo net 199 procentais, o investicijos – viršija 16 mlrd. eurų. ES investicijos svariai prisidėjo prie darbo vietų kūrimo, švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybės gerinimo, žmonių su negalia poreikių atliepimo, verslumo skatinimo ir aplinkos saugojimo.

„Lietuva – geras Sanglaudos politikos sėkmės pavyzdys: jau du dešimtmečius vykdome sėkmingą, skaidrią ir konstruktyvią europietišką politiką. Per du dešimtmečius į Lietuvos gerovę investavome 16 milijardų ES lėšų, papildomai šiuo metu investuojama dar 10 mlrd. eurų. Lietuvos BVP vienam gyventojui išaugo beveik trigubai. Kartu su ES investicijomis kuriame patogų gyvenimą ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, geriname švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybę, geriname aplinką, skatiname verslumą, mažiname atskirtį“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Per 20 metų į Lietuvos švietimą ir mokslą investuota per 3 mlrd. eurų. Aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus asmenų Lietuvoje gerokai viršija ES vidurkį (2022 m. Lietuvoje jų buvo 61 proc., palyginti su 42,8 proc. ES vidurkio). Taip pat renovuotos 89 neformaliojo švietimo įstaigos. Profesinio mokymo, neformaliojo švietimo, profesinio orientavimo ir įgūdžių tobulinimo veikloje dalyvavo daugiau nei 75 tūkst. darbo neturintys asmenys, kurių didžioji dalis vėl sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.

Nuo įstojimo į ES gerėjo verslo aplinka – įmonių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 3 kartus – nuo beveik 29 tūkst. iki daugiau nei 95 tūkst.

Viešųjų investicijų dėka pastebimai padidėjo statybos veiklos aktyvumas. Itin palankios tendencijos yra inžinerinės statybos segmente, kuriam reikšmingą įtaką daro ES fondų lėšomis finansuojami projektai – investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją. Šios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje. 569 mln. eurų ES finansavimas leido padidinti šalies pajėgumus gaminant energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Per ES investicijų dvidešimtmečio laikotarpį Lietuva pasižymėjo pasaulyje kaip inovatyvi, gebanti sukurti ne vieną sėkmingą projektą. 660 mln. eurų buvo skirta mokslinio potencialo stiprinimui, startuoliams, mokslo inovacijoms ir MTEP, mokslo ir verslo bendrystei, inovacijoms viešajame sektoriuje.

Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą per dvidešimtmetį investuota beveik 276 mln. eurų.

Socialinio būsto fondas pasipildė daugiau nei 2 tūkst. būstų visoje Lietuvoje. Taip pat daugiabučių namų modernizavimui buvo nukreipta beveik 314 mln. eurų.  

Naujasis ES investicijų laikotarpis

Naujasis 2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpis atveria galimybes Lietuvos regionams tapti patraukliais investicijų ir ekonomikos centrais. Tikslingos, daugiau kaip 7,5 mlrd. eurų ES investicijos į skaitmenizavimą, inovacijas, energetinį saugumą ir žaliąją ekonomiką, leis užtikrinti tvarų šalies regionų augimą ir vystymąsi.

Tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajus ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai.

Lyginant su ankstesne ES investicijų perspektyva, regionai vien tiesiogiai sulauks ženkliai didesnių investicijų. 2014–2020 m. laikotarpiu regionams buvo skirta apie 972 mln. eurų ES lėšų. Naujoje perspektyvoje programos įgyvendinimui skirta net 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Skaistė: pateikti mokestiniai pasiūlymai Seimui atitinka Lietuvos įsipareigojimus dėl RRF plano

confident-noyce

M. Vaščega: vis dar yra 180 rodiklių, dėl kurių Lietuva turės atsiskaityti, norėdama gauti visas numatytas RRF lėšas

confident-noyce

LB: Lietuva ateityje turės didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau