Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria draudimui pjaustyti tam tikras gyvūnų kūno dalis, rodo „Eurobarometro“ tyrimas.
Kaippranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, 90 proc. šalies gyventojų ir 89 proc. gyvenančiųjų Europos Sąjungoje (ES) pritaria draudimui pjaustyti tam tikras gyvūnų kūno dalis (uodegas, ausis, snapus), nebent tai būtina ir su sąlyga, kad tai daroma taikant anesteziją.
Beveik trečdalis lietuvių – 27 proc. – ir 57 proc. ES gyventojų mano, kad gyvūnų auginimas dėl kailio Bendrijoje turėtų būti griežtai uždraustas. Tuo metu 54 proc. Lietuvos gyventojų (32 proc. ES) mano, kad jį būtų galima tęsti tik geresnėmis sąlygomis.
Dauguma respondentų (77 proc. Lietuvoje, 84 proc. Bendrijoje) mano, kad jų šalyse reikėtų užtikrinti didesnę ūkinių gyvūnų gerovę nei dabar. Panašus skaičius respondentų (75 proc. Lietuvoje, 83 proc. ES) pritaria, kad reikia apriboti gyvūnų vežimo trukmę.
Tyrimas rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių (73 proc. Lietuvoje, 74 proc. ES) pritaria, kad jų šalyse reikėtų užtikrinti didesnę gyvūnų augintinių gerovę.
Anot tyrimo, daugiau kaip 90 proc. ES gyventojų ir lietuvių mano, kad ūkininkavimo ir gyvūnų veisimo praktika turėtų atitikti pagrindinius etikos reikalavimus – pavyzdžiui, pakankamo ploto gyvūnams suteikimas, jų poreikiams pritaikyta aplinka, užtikrintas tinkamas tvarkymas.
Didžioji dalis respondentų (76 proc. Lietuvoje, 84 proc. ES) mano, kad dabartinė gyvūnų gerovės padėtis turėtų pasikeisti maisto produktų importui taikant ES gyvūnų gerovės taisykles arba maisto produktus ženklinant pagal taikomus standartus.
Pasak pranešimo, 42 proc. respondentų Lietuvoje (60 proc. ES) nurodė, kad jie norėtų mokėti daugiau už produktus iš gyvūnų gerovei palankių ūkininkavimo sistemų. Maždaug ketvirtadalis (27 proc. Lietuvoje, 26 proc. ES) mokėtų iki 5 proc. daugiau už gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančius maisto produktus.
„Eurobarometro“ apklausa atlikta šių metų kovo 2–26 dienomis. Lietuvoje tiesioginių pokalbių metu apklausta 1011 respondentų (iš viso 26 tūkst. 376 respondentai iš 27 ES valstybių narių) iš įvairių socialinių ir demografinių grupių.
