Trečiasis sausio pirmadienis turi išskirtinį pavadinimą – jis tituluojamas „Mėlynuoju pirmadieniu“ (angl. Blue Monday). Sakoma, kad ši diena – liūdniausia metuose ir sukelianti daugiausiai neigiamų emocijų. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė teigia, kad šis reiškinys neturėtų stebinti, nes žiemą dėl įvairių priežasčių ir dirgiklių dažnas skundžiasi suprastėjusia emocine sveikata.
„Pirmiausia, didelę įtaką daro trumpos dienos ir natūralios šviesos trūkumas, kai jaučiame jos stoką, smegenyse pakinta psichinius procesus reguliuojančio serotonino kiekis, o tai neigiamai paveikia mūsų emocinę sveikatą. Galima įvardyti ir gerokai daugiau priežasčių, kurios susijusios su šaltojo metų laiko tendencijomis – mums trūksta fizinio aktyvumo, daugiau laiko praleidžiame namie ir mažiau jo skiriame mėgstamoms veikloms ar užsiėmimams lauke. Be to, mūsų mityba tampa skurdesnė, nes joje įprastai sumažėja vaisių ir daržovių“, – aiškina V. Bečelytė.
Be pasekmių nepraeina ir šventinis laikotarpis – jo metu dažnas patiria daug streso, nes pamiršta planuoti laiką ir darbus, o tada viską daro paskutinę minutę, įprastai pamiršęs, kad reikėtų skirti laiko sau. Todėl praūžus šventiniam maratonui, kai nebereikia niekur lėkti ir skubėti, žmogus jaučiasi išsekęs, ypač emociškai.
Signalai ir pasekmės juos ignoruojant
„Camelia“ vaistininkės teigimu, įvairių priežasčių ir dirgiklių nualinta emocinė sveikata neigiamai veikia daugelį organizmo sistemų, todėl kenčia nuotaika, apetitas, atmintis ir net libido.
„Į vaistinę ieškoti pagalbos atėję pacientai dažnai skundžiasi atsiradusiu irzlumu, nerimu, nemiga, energijos ir koncentracijos stoka, sumažėjusiu apetitu, darbingumu bei lytinės funkcijos sutrikimais. Žmonės įvardija ir kamuojantį beviltiškumo, nepilnavertiškumo jausmą, nenorą užsiimti tuo, ką darė anksčiau. Yra ir tokių, kurie dėl suprastėjusios emocinės sveikatos patiria, atrodytų, priešingus simptomus – jie visada nori miego ir daug valgo, ypač saldumynų“, – aiškina V. Bečelytė.
Ji tęsia, kad nekreipiant į šiuos organizmo siunčiamus signalus dėmesio, gresia įvairios sveikatos problemos – gali atsirasti stiprūs galvos skausmai, padažnėjęs širdies pulsas ir padidėjęs kraujospūdis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas bei pykinimas.
„Prasta emocinė sveikata didelę įtaką daro ir imuninei sistemai – jeigu nesistengiame sau padėti, laikui bėgant menksta organizmo gebėjimas apsiginti nuo jį puolančių virusų ir bakterijų. Be to, vengiant ieškoti pagalbos ilgą laiką, gali išsivystyti depresija – psichikos sutrikimas, kurio gydymui reikės psichiatro pagalbos“, – įspėja vaistininkė.
Kaip padėti sau?
Anot V. Bečelytės, norint sustiprinti suprastėjusią emocinę sveikatą, pirmiausia, reikėtų atstatyti pusiausvyrą tarp visų pagrindinių gyvenimo procesų – darbo, buities ir fizinio bei emocinio poilsio.
„Šį balansą atrasti ir išlaikyti kiekvienam sekasi skirtingai, todėl patarčiau susidaryti darbotvarkę valandų tikslumu ir įvertinti, kiek laiko skiriate darbui, poilsiui, fiziniam aktyvumui, mėgstamai veiklai ir t.t. Neabejoju, kad susidaręs tokią darbotvarkę, dažnas suvoks, kad visos dienos metu nedaro nieko kito, kaip tik dirba, patirdamas daugybę streso, ir miega, pamiršęs, kad gyvenime yra dalykų, kuriais jis galėtų džiaugtis, jei tik tam skirtų savo laiko“, – pasakoja vaistininkė.
Ji tęsia, kad skirti laiko sau yra labai svarbu, bet dar svarbiau – nesijausti dėl to kaltu, nes kiekvienas turi pasirūpinti savo gerove. Tai bus lengviau padaryti išmokus atsipalaiduoti: jokių bendrų taisyklių nėra, nes tik pats žmogus žino, kas jį ramina ir teikia džiaugsmą, o tuo pačiu „išveda“ iš negatyvios būsenos. Vieniems tai gali būti muzika, kitiems gražus gamtos vaizdas, o tretiems – namuose pasklidęs levandų aromatas.
„Emocinę sveikatą stiprinti padės ir laikas gryname ore, subalansuota ir sveika mityba, kokybiškas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas bei susilaikymas nuo alkoholio, kuris tik dar giliau gramzdina į liūdesio liūną“, – aiškina V. Bečelytė.
Yra papildomų priemonių
„Camelia“ vaistininkės teigimu, su suprastėjusios emocinės sveikatos padariniais kovoti padės ir kitos priemonės, kurios padeda lengviau adaptuotis prie aplinkos bei sugrįžti į įprastą ritmą:
- nervų sistemos stiprinimui, nervingumo mažinimui ir miego kokybės gerinimui skirti raminančiu poveikiu pasižyminčių vaistažolių – valerijono, melisos, pasifloros, apynio, gudobelės, mėtos ar jonažolės – ekstraktai;
- tinkamą nervų sistemos veiklą užtikrinantys B grupės vitaminai ir mineralas magnis;
- tokios biologiškai aktyvios medžiagos kaip aminorūgštys, kurios pagerina miego kokybę ir nuotaiką.
Jeigu nusilpusios emocinės sveikatos sukelti simptomai kamuoja mėnesį ar ilgiau, o asmeninės ir vaistinėje gautos pagalbos priemonės yra neveiksmingos, V. Bečelytė pataria nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų užkirstas kelias gresiančioms rimtoms pasekmėms
