Buvo 1918 m. sausio 18-oji, kai atokiame Katinų kaime ant Lėvens kranto sukniubo legendinis Lietuvos vyras – knygnešys Jurgis Bielinis. Karalius mirė… Jis apleido šį pasaulį po kryžiumi savo bičiulių Mitkų sodyboje, kur daugybę kartų užsukdavo pailsėti, sušilti, pasislėpti nuo žandarų.
J. Bielinis iš gimtojo Biržų krašto keliavo į Vilnių, ten norėjęs išgirsti žinių apie Lietuvos Nepriklausomybę. Jis tikrai būtų ją sutikęs, svajojo apie tai dar tada, kai su pilnu krepšiu knygų grįždavo iš prūsų. Pritrūko tik mėnesio gyvenimo.
Šį pasakojimą Mitkų giminės žmonės perduoda iš kartos į kartą. Neįtikėtina jame kryžiaus istorija. Senasis, liudijęs knygnešio mirties akimirką, 1976 m. buvo išgelbėtas nuo melioracijos volo ir paslėptas daržinėje po šienu. Ten tūnojo keliolika metų, kol žinia pasiekė Pasvalio kraštotyrininką Antaną Stapulionį. Kryžius atkeliavo į Pasvalį ir ramiai gulėjo saugykloje kaip tuomet dar tik būsimo muziejaus eksponatas.
Tačiau šiandien muziejuje jo nėra… Kryžių galima išvysti Bistrampolio dvaro knygnešių koplyčioje. Dvaro valdytojas kunigas dr. Rimantas Gudelis šį neįkainojamą lobį ilgam laikui pasiskolino iš Pasvalio krašto muziejaus.
Mitkų sodyba po karo buvo perstatyta, iš jos liko tik rūsys kieme, kur J. Bielinis slėpdavo knygas ir glausdavosi pats. 1991 m. šeimininkai pastatė naują aukštą ąžuolinį kryžių su parklupusio knygnešio siluetu. Deja, 2018 m. pavasarį medinis namas sudegė. Ugnyje pražuvo sukauptos istorinės vertybės, menančios J. Bielinį.
Stichija tik per stebuklą nepalietė kieme stovinčio kryžiaus, žyminčio vietą, kurioje paskutinį kartą atsiduso garsusis Lietuvos istorijos veikėjas. Jurgis Bielinis palaidotas netoli gimtųjų Purviškių, Suosto kaimo kapinėse, Biržų rajone.
