Partizanų palaikų paieška ir identifikavimu užsiimančiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) norima palengvinti darbą ir suteikti galimybę gauti daugiau duomenų iš Registrų centro.
Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė Gyventojų registro įstatymo pataisai, kad Genocido centrui būtų suteikiami Lietuvoje gyvenančių asmenų kontaktiniai duomenys.
„Tai būtų pagalba centrui greičiau atliekant savo darbą“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.
Anot jo, šiuo metu LGGRTC iš Registrų centro gali sužinoti tik gyventojo adresą, bet negauna nei elektroninio pašto, nei telefono numerio.
Genocido centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas Seimo komisijai yra pasakojęs, kad jų darbą labai apsunkinai tai, jog negali gauti partizanų giminaičių telefonų numerių.
Jis prisiminė atvejį, kai asmeniškai tris kartus turėjo vykti į Klaipėdą, kol namuose rado ieškomą asmenį.
Pasak R. Zagrecko, tai, kad negalima žmogui paskambinti, o reikia vykti į namus, atima daug laiko, be to, kainuoja.
Pagal pateiktą projektą, LGGRTC galėtų gauti asmens kontaktinius duomenis – elektroninio pašto adresą, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numerius, – kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių.
„Žinant, kad pokariu žuvusių partizanų buvo ne mažiau kaip 20 tūkst., identifikavimo procesas yra prasidėjęs, galimybes tikrai turi LGGRTC, tačiau susiduria su tokiomis techninėmis spragomis“, – tvirtino D. Jakavičius.
Jo teigimu, Registrų centro atstovai patvirtino, jog dalytis minėta informacija dabar neleidžia galiojantis įstatymas.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
LGGRTC vykdo kovoje žuvusių ar okupantų nužudytų ir slapčia užkastų laisvės kovotojų – partizanų, ryšininkų ir jų rėmėjų – palaikų paieškas. Jis taip pat renka laisvės gynėjų giminaičių DNR, kad paskui galėtų identifikuoti rastus palaikus.
