Panevėžyje šiandien vyko pirmalaikiai mero rinkimai. Kandidatų, siekiančių užimti mero kėdę užderėjo: net šeši politikai bandė laimę rinkimuose.
Panevėžio miesto savivaldybės mero pareigų siekia 6 kandidatai. Tai Demokratų „Vardan Lietuvos“ iškelta Solveiga Dagė, konservatorius Ignas Gaižiūnas, liberalas Algimantas Kolpertas, „Nemuno aušros“ atstovas Julius Limantas, politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė ir socialdemokratas Saulius Raziūnas.
Rinkimai buvo įdomūs
Liberalų sąjūdžio atstovas advokatas A. Kolpertas rinkiminę kampaniją vertina teigiamai.
„Šie rinkimai mano gyvenime buvo pirmi ir labai įdomūs. Per rinkimų kampaniją įvyko daug susitikimų ir debatų. Buvo įdomu išgirsti kitus kandidatus, jų mintis ir pasisakymus. Įdomu buvo pajusti, kaip pretendentai tobulėja ir gaudo vieni kitų idėjas. Debatai surengti pakankamai neblogai, nors kandidatų pasisakymus vertinu dvejopai. Vieni kalbėjo, kas dabar daroma, bet ne ką vertėtų daryti. Mano galva, jeigu vyksta mero rinkimai, reikia kalbėti apie planus ir jų įgyvendinimą, kaip geriau padaryti, kas yra gerai, o kas nelabai. Svarbiausia matyti Panevėžio perspektyvą. To labai pasigedau“, – sakė A. Kolpertas ir teigė, kad debatuose ir susitikimuose reikia kalbėti apie miesto perspektyvas, miestiečių lūkesčius.
Antrajame ture programos nekeis
Politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė L. Masiliūnienė mero rinkiminę kampaniją vadino normalia, bet ji nebuvo lengva.
„Pasiruošti teko nemažai, nes debatuose dalyvavo bene visi kandidatai. Tačiau man gal buvo lengviau, nes dirbu Savivaldybėje ir anksčiau buvau vicemerė, o dabar esu mero patarėja. Iškilę klausimai – darbiniai ir aiškūs. Visiems klausimams pasiruošti negali, nes nežinai, kokie bus užduoti debatuose. Nerimo visada pakanka. Debatai patiko, nes klausimai užduoti tinkamai ir labai artimi atliekamam darbui. Patekusi į antrąjį turą, programos nekeisčiau, nes patirties turime – politinis komitetas jau dirba ne viena kadenciją. Puikiai esame susipažinę su Panevėžio problemomis ir toliau dirbsiu savo darbą. Manau, kad rinkimų antroji dalis bus racionali“, – tikino L. Masiliūnienė.
Norėjo daugiau diskusijų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas I. Gaižiūnas rinkiminį periodą vertina normaliai.
„Galbūt pats rinkiminis periodas buvo vangokas, o tai susiję, kad Panevėžio miesto mero rinkimai – pirmalaikiai. Tačiau vertinu pakankamai normaliai. Tik galbūt norėjosi daugiau diskusijų, kaip tobulinti miestą. Daugiau kalbėti ir diskutuoti apie Panevėžio ateitį, nes daugiausiai kalbos sukosi apie kandidatų asmenybes ir praeitį. Per rinkiminę kampaniją dirbau intensyviai ir tikrai buvo daug pokalbių, pasikeitimų nuomonėmis bei produktyvių diskusijų. Kalbėta apie miesto perspektyvas. Dirbau maksimaliai“, – aiškino I. Gaižiūnas ir teigė, kad jei pateks į antrąjį rinkimų turą, jo programa išliks tokia pati, nors rinkiminės kampanijos metu išgirdo naujų idėjų ir siūlymų.
Išlaikė politinę kultūrą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškelta S. Dagė aiškino, kad visi mero rinkimuose dalyvavę kandidatai padarė, ką galėjo atlikti geriausiai.
„Tačiau rinkiminei kampanijoje grojo du faktoriai. Pirmas – finansai, o kitas – žmogiškieji ištekliai. Šie faktoriai kiekvienam kandidatui įtakos turėjo sulaukti rinkėjų dėmesio ir jų aktyvumo. Sėkmės kiekvienas kandidatas pasiims tiek, kiek yra žinomas, ką esame nuveikę ir kur esame šiandien – kokioje pozicijoje. Debatuose pasirodėme panašiai, nors kiekvienas esame skirtingi pagal partijas. Tačiau debatuose, tuo labai džiaugiuosi, išlaikėme politinę kultūrą. Manau, kad ir po rinkimų dirbsime miestui ir panevėžiečiams. Kas stebėjo debatus, lengviau atsirinkti gali už ką balsuoti, nors debatų komunikacija buvo per menka“, – pareiškė S. Dagė.
Rinkiminėje kampanijoje viskas buvo nauja
Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas S. Raziūnas prisipažino, kad tokie rinkimai jo gyvenime buvo pirmi.
„Pirmą kartą kandidatuoju į tokias aukštas pareigas ir viskas buvo nauja. Buvo nemažai problemų ir jaudinausi, ir nervinausi. Juolab kad teko daryti tokius dalykus, kurių anksčiau neteko. Ruošti reklamą, ją platinti, dalyvauti debatuose, susitikti su bendruomenėmis ir išsakyti savo pozicijas įvairiais klausimais. Visa tai buvo nauja ir kėlė įtampą. Debatais esu patenkintas, nes juose dalyvavau pirmą kartą. Debatų formatas ir klausimai – normalūs. Jeigu teks dalyvauti rinkimuose toliau, atsižvelgsiu į rinkėjų pageidavimus, nes iškilo naujų dalykų, kurie nebuvo žinomi. Todėl programą tektų pakoreguoti“, – aiškino socialdemokratas.
Padės ruoštis kitiems rinkimams
Politinės partijos „Nemuno aušra“ kandidatas J. Limantas teigė, kad mero rinkiminė kampanija buvo įdomi ir puiki.
„Daug buvo padaryta, nuveikta. Juolab kad „Nemuno aušra“ jauna ir nauja partija. Be to, ir mero rinkimai – pirmi. Su komanda pasidarbavome ir įvyko nemažai susitikimų. Dabar belieka sulaukti rezultatų. Kita vertus, šie rinkimai yra „Nemuno aušros“ pradžia ir jie padės ruoštis kitiems rinkimams. Vieni rinkimai baigiasi, kiti prasidės ir kituose būtinai dalyvausime. Dirbsime daug ir stipriai. Susitikimuose su rinkėjais daugiausiai diskutavome apie sveikatą, mediciną, apie bendrijų problemas, šaligatvius, gatves, Panevėžio jaunimą, mokslo problemas. Įprasti standartiniai klausimai, su kuriais susiduria panevėžiečiai“, – sakė J. Limantas ir tvirtino, kad ruošis ir kitiems rinkimams.
Pirmalaikius rinkimus pagreitino teismo nuosprendis
Mero rinkimai Panevėžyje rengiami po to, kai buvęs miesto vadovas Rytis Račkauskas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešuosius pirkimus. Teismas jam skyrė baudą ir taip pat atėmė teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Jei sekmadienį Panevėžio miesto gyventojams nepavyktų išsirinkti mero, antrasis rinkimų turas būtų rengiamas kovo 30 dieną.
Šiandien vykusiuose pirmalaikiuose Panevėžio miesto rinkimuose balsavo 27,35 proc. rinkėjų.
