Štai beveik priėjome ir dar vieną slenkstį. Širdimi pažįstamą, vaikystės prisiminimuose išsaugotą, giliai viduje kutenantį jaukumu ir viltimi… Tuoj tuoj Kalėdos… Svajonėmis, šviesa ir jauduliu pasipuošusios. Su žaliaskarėmis eglėmis, prisidengusiomis storomis sniego kepurėmis, girgždančiu sniegu po kojomis ir nuo stipraus vėjo besisupančiais lauko žibintais…
Kaip šiandien pamenu vaikystėje su tėčiu iš sniegu apkloto miško parsineštą eglutę ir tas tylias, tais laikais slaptas, mūsų šeimos Kalėdas. Toji paslaptinga tyla ir buvo tikrasis stebuklas. Metams bėgant, stebuklus su vyru savo dukroms kūrėme jau savo šeimoje.
Kol vaikai buvo maži, šventinis laikotarpis taip greit ateidavo ir prabėgdavo, tačiau kūrėme savo šeimos tradicijas ir jas išsaugojome.
Šiandien dukros jau suaugusios ir mes su vyru laukiame jų savo namuose, kurdami vis naują šventę, papildydami naujomis istorijomis ir džiaugsmais. Vienas jų – anūkėlė, kuriai jau 2,5 metukų, apie kurią dabar sukasi visos mūsų gražiausios viltys ir troškimai, kuri vis labiau sustiprina mūsų šeimos didįjį laukimo stebuklą…
Tos magiškos Kalėdos, kviečiančios sustoti, įsiklausyti ir išgirsti save. Kad širdis pasiruoštų tam ypatingam susitikimui…
Kad įvertintume tai, ką turime, kad apkabintume tuos, kuriems esame reikalingi, kurie mūsų laukia. Kad padėkotume už dovanas, kurias gauname visus metus – dėmesį, meilę, laiką, kas padeda mums jaustis reikalingais ir svarbiais, kas padeda kurti šventes širdyje visus metus.
Paklausykime, jos čia pat. Juk Kalėdų žingsniai girdimi tik širdimi…
Lietuvos Respublikos Seimo narė Guoda Burokienė
Bus apmokėta iš G. Burokienės parlamentinių lėšų. |
